„Žvelgiant į dabartinę situaciją, kuri yra mūsų pasienyje, tai sakyčiau, kad situaciją visame regione formuoja karas Ukrainoje ir to mes negalime nematyti. Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra tik atspindys to. Kas vyksta su vagnerininkų grupuote dabar Baltarusijoje (dar kol kas nauji duomenys neilgai trukus pradės mus pasiekti), bet matosi pokyčiai, matosi fragmentavimasis, matosi mėginimai išvykti iš Baltarusijos į Rusiją. Visko yra. Mes tą situaciją stebim atidžiai, informacija gaunama ne tik iš mūsų institucijų, ne tik iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, bet ir iš mūsų partnerių“, – nurodė A. Anušauskas.
Kaip žinia, po nepavykusio „Wagner“ samdinių grupuotės maišto prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną birželio mėnesį, dalis samdinių buvo įkurdinti Baltarusijoje. Tačiau rugpjūčio 23 dieną, tai yra praėjus dviem mėnesiams po maišto, „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas bei karinis organizacijos vadas Dmitrijus Utkinas žuvo per orlaivio katastrofą Rusijos Tverės regione. Daugelis mano, kad orlaivio katastrofa ištiko neatsitiktinai, o buvo įvykdyta kaip V. Putino keršto akcija. Žuvus samdinių grupuotės lyderiams, pasirodė informacijos, kad „Wagner“ siekia išvykti iš Baltarusijos į Rusiją.
„Kiekvienam prigožinui atsiras naujas prigožinas į tą vietą. Vietoje žuvusio prigožino atsiras naujas prigožinas. Tai yra, ta vieta gali būti užima kitų asmenų, kitais pagrindais, galbūt, kitais ryšiais susijusių su Rusijos gynybos ministerija ir tiek. Mes daug kalbam apie šią grupuotę. Taip, ji pavojinga, paskelbta daugelyje valstybių teroristine grupuote ir teisingai padaryta, tačiau bendrą saugumo situaciją diktuoja karas Ukrainoje ir visi kiti veiksniai yra su tuo susiję“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Nepaisant tokios informacijos, padėtis prie Lietuvos sienos išlieka „stabiliai nestabili“, nes Rusijos ir Baltarusijos režimai nėra prognozuojami, todėl penktadienį pasieniečiai kartu su kariais surengė taktines pratybas „Priedanga 2023“. Sienos apsaugą reikia stiprinti atsižvelgus į tikėtinas grėsmes: pradedant nuo migrantų, baigiant įvairiomis galimomis provokacijomis iš „Wagner“ grupuotės ar kitų asmenų.
„Kalbant apie pačias pratybas buvo šiandien du scenarijai: vienas scenarijus susijęs su neteisėtais migrantais ir antrasis scenarijus susijęs su diversine grupe ir situacijos suvaldymu. Šiandien buvo tokie scenarijai, bet mes tęsime pratybų etapus ateityje. Esame Vidaus reikalų ministerijoje suplanavę, kad spalio mėnesį planuojame naują ciklą pratybų, kuris yra pavadintas „Šventaragis“, ir jo metu mes tikrinsime nepaprastosios padėties valdymo mechanizmus: kaip jie veikia, kaip veikia mūsų institucijos“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitės.
Valstybės sienos priedangos plano esmė, kad nutikus kokiam netikėtam įvykiui Lietuvos pasienyje iškart atsirastų reikiamas pastiprinimas iš Lietuvos kariuomenės ar Šaulių sąjungos be jokio biurokratinio derinimo.
„Kiekvienos pratybos yra imitacija tikrų įvykių. Ir pasieniečiai, kiek mums pasakojo, scenarijus daro pagal realius įvykius. Kariuomenė galbūt negali sau to leisti, bet visuomet stebi, kaip gali vystytis situacija pasienyje, kaip reikėtų, kokiomis priemonėmis, bet adekvačiomis priemonėmis, paremti mūsų partnerines institucijas tuo metu, kai yra taikos metas, kai gali būti hibridinės atakos“, – teigė A. Anušauskas.
Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo, pirminiu vertinimu galima pasakyti, kad sieną saugančių institucijų sąveika yra gera, bet taktinių pratybų rezultatai bus įvertinti vadovų aptarime.
