Andrius papasakojo, kas jį paskatino atvykti į antrąjį pagal dydį JAV miestą ir ką svarbu žinoti, norint išsiskirti iš minios.
Pirmiausia – anglų kalba
Dar praeitų metų rudenį Andrius atvyko į Los Andželą siekti žinių ir įkvėpti kinu alsuojančio oro. Pašnekovas pasakoja, kad pirminis jo tikslas – mokytis anglų kalbos.
„Šiame etape noriu išmokti anglų kalbą ir susiieškoti kontaktų ateičiai, nes su studentiška viza čia negali dirbti. Nebent nemokamuose projektuose. Tai šitų metų tikslas toks – patobulinti kalbą“, – apie pirmuosius darbus kalbėjo aktorius.
Šią išvyką Andrius kruopščiai planavo ir ruošėsi jai. Jis, kalbėjo, jog po to, kai anglų kalba nekels sunkumų, tuomet galės žengti kitą žingsnį.
„Iš tikrųjų, aš jau seniai planavau čia atvykti, svajojau apie tai ir norėjau. Faktas, kad mano anglų kalba, nėra tokia tobula, kad galėčiau vaidinti didesnius vaidmenis angliškai. Tai nusprendžiau, kad vieną kartą man reikia ją paimti ir išmokti, tada bus galima judėti toliau. Tai tame visas darbas ir vyksta“, – pridūrė jis.
Svajonės ėmė siekti dar Lietuvoje
Andrius neslepia, kad apie Holivudą pradėjo svajoti dar būdamas studentu, po pirmo savo pagrindinio vaidmens Algimanto Puipos filme „Elzė iš Gilijos“. Vyras galvoja, kad ši svajonė nesvetima kiekvienam aktoriaus specialybę pasirinkusiam žmogui.
„Ta svajonė, būnant studentu ar jau po studijų gyvenant Lietuvoje nusifilmuoti Holivudo filmuose, manau, kad pas kiekvieną aktorių yra galvoje“, – kalbėjo Andrius.
Vyras darbus su garsiais kino industrijos vardais pradėjo dar Europoje.
„Mane lydėjo sėkmė, kas ir yra svarbiausia kino industrijoje, čia reikia būti laiku ir vietoje. Lietuvoje gavau vaidmenį viename iš populiariausių „Netflix“ serialų – „Stranger things“, o Vengrijoje pavyko nusifilmuoti „Amazon“ studijos sukurtame seriale „Jack Ryan 3“. Pats Holivudas mane pasivijo (juokiasi).
Turiu didelį bagažą filmų, pasidariau nemažai ištraukų, jas galiu parodyti ir taip save pristatyti. Kadangi visa tai jau yra, tai man paprasčiau save pristatinėti negu visai jaunam aktoriui, kuris dar neturi medžiagos ar ko apie save parodyti“, – garsiai svarstė Andrius.
Svarbu mokėti pristatyti save
Anot aktoriaus, į Los Andželo aktorių rinką patekti nelengva. Tai reikalauja daug žinių, įgūdžių norint pateikti save, nudirbtų darbų ir charizmos.
„Iš tikrųjų nėra paprasta čia tapti garsiu ar bent jau kine dirbančiu aktoriumi. Aš manau, kad kalbant apie mane, tai turiu susikurti savo aplinką, žmonių, draugų, pažįstamų ratą, su kuriais man gera. O Los Andželas yra didžiulis miestas, kuriame labai daug žmonių ir nėra lengva išsigryninti kas yra kas.
Man jau pavyko susirasti vietinį amerikietį, kuris tapo draugu. Mes su juo komunikuojame, bendraujame. Jo vardas yra Hope. Išvertus į lietuvių kalbą „hope“ reiškia „viltį“. Neblogas ženklas (juokiasi).
Kai tu susirandi, kad ir vieną žmogų, vietinį, su kuriuo atsiranda ryšys, tai smagu, jau tam tikras pasiekimas. Nes čia be galo daug įvairiausių žmonių“, – apie savo pirmąjį draugą ir pažinčių rato svarbą pasakojo pašnekovas.
Savoji sėkmės formulė
Andrius atskleidė, kad vos atvykęs į Los Andželą gavo perspėjimą iš vietinio žmogaus, kas paskatino Andrių ieškoti savosios sėkmės formulės.
„Kai atvažiavau į Ameriką man vienas amerikietis sakė, kad niekas čia niekam nerūpi. Gali rašyti laiškus, verstis per galvą, daryti ką nori, bet niekam nerūpi. Turi surasti formulę, kaip pasidaryti tokiu, kuris kažkam rūpėtų, nes kiekvienas čia užsiėmęs savo reikalais, kuria savo pasaulį. Ir va, žingsnelis po žingsnelio vyksta procesai.
Čia viskas vyksta taip: norint aktoriui susirasti darbą kine, jis turi turėti savo vadybininką (manager) ir agentą. Vadybininkas daro vienus darbus, agentas – kitus. Be jų, aktorius negali pakliūti pas kastingo režisierius į atrankas. Aišku, dar gali būti pažįstami prodiuseriai ar režisieriai, kurie pakviečia, bet 99 proc. darbų vyksta per agentus.
Man jau stebuklingai gerai pasisekė, aš savo filmų ištraukas nusiunčiau vienai menedžmento kompanijai, kuri pamačiusi darbus pasakė, kad jie yra įdomūs ir galime dirbti. Bet atsiranda kitas momentas, kad su studentiška viza aš negaliu dirbti, galiu tik mokytis, tai sekantis žingsnis – darytis darbo vizą.
Jie man pasiūlė darytis nepaprasto talento (extraordinary talent) vizą. Ir dabar kibsime į šiuos darbus, mėginsime gauti tą vizą. Jeigu viskas pavyks, aš galėsiu po metų ar po pusės metų atvažiuoti su darbo viza ir tada prasidės tikrasis Holivudinis kelias.
Taigi, tas vietinis amerikietis, kuris sakė, kad čia niekas niekam nerūpi, nebuvo iki galo teisus. Čia galima surasti draugą vardu Hope ir viskas prasideda, nušvinta viltis. Šio žmogaus dėka ir atsirado kontaktas su menedžeriais “, – šyptelėjo ir pokalbį baigė Andrius.
