Trečiadienį prasidėjus Sirijos konflikto 13-iesiems metams, prezidento Basharo al Assado vyriausybė vis dar atsisako daryti nuolaidas savo vidaus oponentams ir atmeta ilgalaikius Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių reikalavimus, ir politinis sprendimas vis dar nepasiekiamas.
Naftos turtingos Persijos įlankos arabų šalys deda daugiau pastangų normalizuoti santykius su B. al Assado vyriausybe, tačiau analitikai teigia, kad tebesitęsiantis politinis paralyžius greičiausiai trukdo joms skirti milijardus dolerių Sirijos atstatymui.
Vasario 6 dieną Turkiją ir Siriją sukrėtęs žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių, iš jų apie 6 000 – Sirijoje, pagilino 12 metų trunkančio Sirijos konflikto, per kurį žuvo beveik pusė milijono žmonių, sukeltą destrukciją.
Pasaulio bankas, atlikęs pirminį vertinimą po žemės drebėjimo, apskaičiavo, kad nelaimė padarė 5,1 mlrd. dolerių (apie 4,75 mlrd. eurų) materialinės žalos tiek vyriausybės, tiek sukilėlių kontroliuojamose Sirijos dalyse. 2016 metais jis apskaičiavo, kad per pirmuosius ketverius karo metus patirta apie 226 mlrd. dolerių (apie 210 mlrd. eurų) nuostolių (įskaitant ekonominę ir fizinę žalą), t. y. maždaug keturis kartus daugiau nei 2010 metų Sirijos bendrasis vidaus produktas (BVP).
Kadangi per pastaruosius kelerius metus jėgų pusiausvyra pasikeitė B. al Assado naudai, vyriausybė, padedama savo sąjungininkų, atstatė nedideles šalies dalis. Tarp jų – dalis šimtmečius gyvuojančio turgaus šiauriniame Alepo mieste ir kai kurios istorinės mečetės Alepe ir centriniame Chomso mieste. Tačiau ištisi miestai, miesteliai ir kaimai tebėra sugriauti, o konfliktas padarė ilgalaikę žalą šalies elektros, transporto ir sveikatos apsaugos sistemoms.
Dialogas su Damasku
Žemės drebėjimas dar labiau pablogino situaciją.
Tarptautinės medicinos ir humanitarinės pagalbos agentūros baiminasi pavojingų ligų protrūkių, nes žemės drebėjimas dar labiau pakenkė šalies vandens ir sanitarijos sistemoms. Raudonojo Kryžiaus pasaulinis vadovas neseniai pareiškė, kad infrastruktūros atstatymas turėtų būti prioritetas.
Vis dėlto žemės drebėjimas ir neseniai įvykęs Irano ir Saudo Arabijos, kurios nuo 2011 metų remia konkuruojančias puses Sirijos konflikte, suartėjimas gali tapti lūžio tašku Damaskui.
Atrodo, kad B. al Assadas yra pasirengęs grįžti į arabų pasaulį, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai 22 narių Arabų lyga sustabdė Sirijos narystę dėl žiauraus susidorojimo su protestuotojais, o vėliau ir su civiliais karo metu.
Regis, kad tarptautinė užuojauta po žemės drebėjimo paspartino jau ne vienerius metus besitęsiantį regioninį suartėjimą. Prieš tragediją Jungtiniai Arabų Emyratai jau buvo atkūrę ryšius su Damasku, o Sirija stiprino ryšius su Turkija, kuri yra pagrindinė opozicijos rėmėja.
Po katastrofos anksčiau priešiškai nusiteikusios arabų šalys, tokios kaip Saudo Arabija, kartu su tradiciniais B. al Assado rėmėjais, Rusija ir Iranu, teikė pagalbą vyriausybės kontroliuojamai Sirijos daliai. Pagrindinės Vašingtono sąjungininkės irgi pradėjo atkurti arba stiprinti diplomatinius ryšius su Sirijos vyriausybe.
Tuniso prezidentas neseniai pareiškė, kad tikisi atkurti ryšius su Sirija, o Jordanijos ir Egipto užsienio reikalų ministrai pirmą kartą nuo 2011 metų Damaske susitiko su B. al Assadu. Praėjusį mėnesį Bagdade vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime aukšto rango regiono parlamentarai susitarė siekti nutraukti Sirijos politinę izoliaciją.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras pripažino, kad arabų šalys vis labiau sutaria, jog dialogas su Damasku yra būtinas. Rijade gegužės mėnesį vyks kitas Arabų Lygos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dauguma valstybių tikisi atkurti Sirijos narystę po to, kai ji buvo sustabdyta 2011 metais, antradienį sakė Arabų Lygos generalinis sekretorius Ahmedas Aboul Gheitas.
JAV požiūris nepakito
Sirija tikisi, kad toks susitaikymas leis gauti ilgai lauktų lėšų nukentėjusiai šaliai atstatyti. Tačiau analitikai teigia, kad kol kas mažai tikėtina, jog tai įvyks dideliu mastu.
„Rekonstrukcija ir jos finansavimas yra opūs klausimai, kurie šiuo metu nėra ant derybų stalo“, – sakė žymus Stambule gyvenantis Sirijos ekonomistas Samiras Seifanas.
Viena iš priežasčių – didžiulis iššūkio mastas. S. Seifanas apskaičiavo, kad Sirija patyrė apie 150 mlrd. JAV dolerių (apie 140 mlrd. eurų) fizinės žalos, ir teigė, kad atstatymas galiausiai gali kainuoti daugiau kaip 400 mlrd. dolerių (apie 373 mlrd. eurų), nes į šią sumą įeina ir prarastos galimybės, pavyzdžiui, plėtros projektai, kurie kitu atveju būtų buvę įgyvendinti.
Pasak jo, kai kurios arabų šalys, pavyzdžiui, svarbus Sirijos opozicijos rėmėjas Kataras, nori, jog B. al Assadas padarytų nuolaidų opozicijai, kad galėtų susitaikyti.
Tačiau bene didžiausia kliūtis, trukdanti nutraukti Sirijos tarptautinę izoliaciją, yra ta, kad Vašingtonas nepakeitė savo požiūrio į B. al Assadą.
„Mūsų politika Assado režimo atžvilgiu buvo aiški, – su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė vienas JAV valstybės departamento atstovas. – Jei nebus ilgalaikės pažangos siekiant politinio Sirijos konflikto sprendimo, mes nenormalizuosime santykių su režimu ir nepalaikysime kitų šalių bandymų juos normalizuoti.“
Sirija neįgyvendino 2015 metų gruodžio mėnesį priimtos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2254-osios rezoliucijos, kurioje numatytas taikos Sirijoje planas. Pritarimas veiksmų planui yra pagrindinis JAV ir Europos Sąjungos reikalavimas, siekiant normalizuoti santykius su Damasku.
Rezoliucijoje raginama pradėti Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kuris prasidėtų nuo pereinamojo laikotarpio valdymo organo sudarymo. Vėliau būtų rengiama nauja konstitucija, o viskas baigtųsi JT prižiūrimais rinkimais.
Įstrigusios derybos
Pastaraisiais metais vyriausybinėms pajėgoms perėmus didžiosios šalies dalies kontrolę, tarptautiniu mastu tarpininkaujamos Damasko ir opozicijos derybos įstrigo.
Anot analitikų, nors Vašingtonas ir pagrindinės Europos valstybės tebėra priešiškai nusiteikusios B. al Assado atžvilgiu, jos neturi tvirto sąjungininko opozicijoje. Šiaurės vakarų Siriją kontroliuoja su „al Qaeda“ susijusi sukilėlių grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) ir Turkijos remiamos nereguliariosios karinės pajėgos, kovojančios su JAV remiamomis kurdų pajėgomis.
„Hayat Tahrir al-Sham“ „nebus, ypač amerikiečių ar europiečių, pripažįstama kaip opozicija, su kuria galima kalbėtis“, sakė šveicarų ir sirų tyrėjas, Europos universiteto instituto Florencijoje profesorius Josephas Daheras ir pridūrė, kad jie vis dar „vaizduojami kaip ekstremistinė grupė“.
JT pareigūnai tikisi, kad žemės drebėjimas paskatins konflikto šalis vėl sėsti prie derybų stalo, nes stichijos padaryta žala dar labiau padidino karo padarytus nuostolius.
„Po šių žemės drebėjimų suteikta parama turi būti nukreipta į atnaujintą politinę energiją, kad būtų sprendžiamos esminės Sirijos konflikto priežastys“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškime, skirtame 12-osioms konflikto metinėms paminėti.
