Maždaug dešimt metų – tiek „Ambersail“ komandai užtruko pasiekti didžiausią tikslą – galimybę stoti prie „The Ocean Race“ starto linijos.
„Žmonėms, įguloms, šalims, kurios svajoja plačiai, svajonės pildosi“, – sako „The Ocean Race“ programos vadovas Regimantas Buožius.
„The Ocean Race“ – tai buriuotojų Olimpas ir vienas prestižiškiausių šio sporto renginių.
„Tai yra turbūt vienintelis pasaulyje vykstantis renginys, kuris vyksta visiškai globaliai. Tai reiškia, kad fiziškai šios varžybos aplanko visus pasaulio kontinentus, žemynus“, – kalba „Ambersail 2“ kapitonas Rokas Milevičius.
Ten savo meistriškumą ir ištvermę skrodžiant vandenynus net ir nepavydėtinomis sąlygomis, išbandyti susirenka pasaulio buriuotojų elitas.
Į jų gretas jau įsirašęs „Holcim PRB“ komandos kapitonas Kevinas Escoffier – prieš dvejus metus vienutininkų varžybose aplink pasaulį į vandenyno gelmes nugarmėjus jo laivui, išgelbėtas tik po vienuolikos valandų, praleistų gelbėjimosi plauste.
„Dalyvavau „The Ocean Race“ du kartus ir galiu jums pasakyti – jis toks intensyvus. Kodėl grįžtu? Nes per šešis ar aštuonis plaukimo mėnesius tu susikuri tiek įspūdžių ir atsiminimų, kiek gyvendamas krante sugebėtum tik per 10 metų. Ir esu čia tam, kad laimėčiau, nes mėgstu varžytis“, – tvirtina K. Escoffier.
Geriausioms pasaulio komandoms pasiruošimas ir dalyvavimas šiose lenktynėse kainuoja kelis milijonus eurų. Lietuviai dalyvauja trijuose etapuose, tad biudžetas daug kartų mažesnis. Ir tai, kad „The Ocean Race“ komandų gretose ir Lietuvos trispalvę nešanti „Ambersail 2“ įgula – milžiniškas pasiekimas ir garbė mūsų šaliai.
„Jei pažiūrėtume taip truputėlį iš paukščio perspektyvos, tikrai neįtikėtina“, – tvirtina „Ambersail 2“ vairininkas Saulius Pajarskas.
„Dalyvavimas čia Lietuvos jachtai, Lietuvos įgulai, aš manau, yra vienas iš didžiausių pasiekimų per Nepriklausomybės periodą“, – teigia „The Ocean Race“ programos vadovas Regimantas Buožius.
Kad tai pačios garsiausios ir įspūdingiausios komandinės lenktynėse atvirose jūrose sako ir legendinis Vokietijos kapitonas, įgulos „Malizia“ vedlys Borisas Herrmannas. Kaip ir kiekvienam čia startuojančiam buriuotojui, tai – svajonės išsipildymas.
„Šioms lenktynėms daugiau metų nei man. Joms 50 metų, man 40. „The Ocean Race“ man – vaikystės svajonė. Išlikę labai ryškūs atsiminimai, kaip būdamas vaikas sekdavau nuotykius“, – kalba B. Hermmann.
O kaip jaučiasi jauniausi „Ambersail 2“ įgulos nariai? Deimantei 22-eji, Jonui – vos 17.
„Manau, sunkiausia bus prisitaikyti prie to režimo, kad 4 valandas dirbi, 4 valandas ilsiesi ir tai per tas savo ilsėjimosi valandas bus labai daug manevrų ir tu neturėsi laiko pailsėti. Tai, manau, kad poilsis pagrindinis iššūkis, o dėl viso kito, tai mes ruošiamės tam“, – sako „Ambersail 2“ įgulos narys Jonas Drąsutavičius.
„Tikrai jaudinuosi, nes noriu padaryti viską, ką galiu geriausio. Tai tikrai jaudinuosi, kad atsiras ar iškils kažkokių bėdų, klaidų, bet taip mokomės, bet tikrai jaudulys yra“, – tvirtina „Ambersail 2“ įgulos narė Deimantė Jarmalavičiūtė.
Tačiau jaudulys – emocija, su kuria kovoti tenka kiekvienam. Nesvarbu, ar varžybose dalyvauji pirmą kartą, ar devintą – kaip tikra „The Ocean Race“ legenda – su Nyderlandų „Team Jajo“ komanda plauksiantis Bouwe Bekkingas.
„Visada yra jaudulio. Bet man jis prasideda prieš pat startą. Tos paskutinės 10 minučių, kai turi susikaupti ir įsijungti varžybų režimą, tada šiek tik ima jaudulys, bet turi daryti tai, ką turi daryti. O kadangi čia esu dalyvavęs jau keletą kartų, žinau, kaip su tuo tvarkytis“, – kalba B. Bekking.
Tiesa, Bouwe Bekkingas sako, kad „Ambersail 2“ įgula saugiose rankose.
„Rokas yra „Ambersail 2“ kapitonas. Aš su juo plaukiau aplink pasaulį. Buvau pabrolys jo vestuvėse. Mes labai artimai bendraujame“, – teigia B. Bekking.
Ir siunčia mūsų komandai linkėjimus.
„Pats svarbiausias dalykas – neiškriskite iš laivo. Tai – pats svarbiausias dalykas. Bet, ką tikrai noriu pasakyti, tiesiog pasimėgaukite“, – sako B. Bekking.
