Vilniaus bendrovė „Kadoro konsultacijos“ Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariams, administracijos skyrių, seniūnijų vadovams, visuomenei pristatė savivaldybės 2013–2020 metų strateginės plėtros planą, kurį parengė laimėjusi savivaldybės skelbtą konkursą už europines lėšas – beveik 32 tūkst. litų. Jį turės patvirtinti rajono taryba, o europinių fondų finansavimas bus skiriamas tik šiame plane numatytoms priemonėms. Didžioji grėsmė ir stiprybė Kaip sakė bendrovės „Kadoro konsultacijos“ direktorė Edita Nemira, rengiant rajono savivaldybės 2013–2020 metų strateginės plėtros planą pirmiausia buvo nagrinėjama rajono socialinė ir ekonominė būklė, siekiant apie ją sužinoti 600 gyventojų pateikta anketų. Prieš dvejus metus atlikus visuotinį gyventojų ir būstų surašymą, rajone buvo per 28 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2007–2011 metų laikotarpiu, jų sumažėjo daugiau kaip 5 proc., visoje šalyje – 1,17 proc. Rajono savivaldybė gerokai lenkia mirčių skaičiumi 1 tūkst. gyventojų Lietuvos vidurkį – šie skaičiai atitinkamai 16,5 ir 12,7. Palyginti su kaimyninėmis savivaldybėmis ir Lietuvos vidurkiu, rajono savivaldybė išsiskiria didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalimi. Šalyje šios grupės gyventojų vidurkis – 20 proc., Alytaus rajone – per 26 proc. Darbingo amžiaus žmonių rajone – per 58 proc. (šalies vidurkis – beveik 64 proc.), nedarbas – vienas didžiausių Lietuvoje. Per 2007–2011 metus rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokinių sumažėjo nuo 3 tūkst. 128 iki 2 tūkst. 417. Per tą patį laikotarpį socialines pašalpas gaunančių asmenų padaugėjo 7,5 karto. 2007-aisiais tokių buvo 413, 2011-aisiais – per 3 tūkst. Savivaldybė daugiausia skirto valstybės biudžeto išleidžia socialinėms pašalpoms. Kaip stipriosios rajono pusės įvardyta patraukli gamta, palanki geografinė padėtis, tvarkoma viešoji infrastruktūra, nebrangus nekilnojamasis turtas, mažas triukšmingumas, renginių gausa. Ko pasigenda jaunimas ir turizmo ekspertai? „Kadoro konsultacijų“ direktorės pastebėjimu, rajone vyksta vis mažiau kultūros renginių, tačiau juose dalyvauja daugiau žmonių, jaunimas pasigenda vietų, kur praleisti laisvalaikį. Tad neatsitiktinai savivaldybės veikla sporto ir laisvalaikio srityse apklaustųjų įvertinta neigiamai. Rengiant rajono savivaldybės 2013–2020 metų strateginės plėtros planą „Kadoro konsultacijoms“ talkinęs kultūrinio turizmo ekspertas vilnietis Džiugas Vaičiūnas įsitikinęs, kad rajone organizuojama daug kultūrinių renginių, tačiau mažai apie juos skelbiama. „Neužtenka pasiskelbti prieš renginį, jį reikia garsinti prieš mėnesį ar du, kad daugiau kas sužinotų“, – pabrėžė ekspertas. Kalbėdamas apie rajone įvykdytus ir numatytus vykdyti investicinius projektus D.Vaičiūnas pastebėjo: „Bet kokios investicijos praranda prasmę be viešųjų ryšių rinkodaros. Jūsų savivaldybė – labiausiai įslaptinta vieta internetinėje erdvėje. Mano įsitikinimu, po dešimties ar penkiolikos metų Daugai tiesiog skambės Lietuvoje dėl čia esančio kraštovaizdžio, nepaisant to, kad juos dabar slepiate. Norint surasti šį miestą internete, reikia padirbėti.“ Apie turizmą kaip ūkio sritį Turizmo eksperto tvirtinimu, rajono savivaldybės strateginiame plane išskiriamas turizmas, nes jį jau galima įvardyti kaip ūkio sritį. „Dar prieš trisdešimt metų ne visi pas mus galėjo keliauti, o dabar daugeliui tai tapo įprastu dalyku. Europos Sąjungoje Lietuva yra penkta šalis pagal gyventojų mobilumą šalies viduje. Tokiems turistams reikia pramogų, pažinimo objektų, kultūros objektų pritaikymo turizmui. Per Alytaus rajono savivaldybę keliaujama į Lenkiją, savivaldybėje geras kelių tinklas, čia teka Nemunas, bet vėlgi grįžtu prie to paties – Alytaus rajono savivaldybė yra ta vieta, kuri nemarketinguojama“, – kalbėjo D.Vaičiūnas. Dėl numatomų tiesti dviračių takų turizmo ekspertas savivaldybės darbuotojams rekomendavo: „Jie įgyja ekonominę vertę tik tuomet, kai pagerina susisiekimą vietiniams gyventojams. Net Olandijoje ar Danijoje jų neapsimokėtų tiesti, jeigu jais nesinaudotų vietiniai.“ Restauruojant objektus prie jų rekomenduota įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, pageidautina saugomas. D.Vaičiūnas išskyrė numatomą restauruoti Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos pastatą, nes šis yra išskirtinis perlas Europoje. Jei šios nebeveikiančios mokyklos pastatas būtų rekonstruotas taip, kaip buvo pastatytas, turizmo eksperto teigimu, taptų turistų traukos objektu, nes tokio nėra visoje Europoje, jis unikalus Baltijos šalyse. Šią mokyklą Amerikos lietuvis, gimęs ir augęs Kurnėnuose, kaimui padovanojo tarpukaryje. Istoriniais duomenimis, L.Radziukyno iniciatyva statybinės medžiagos mokyklai buvo gabenamos iš Čikagos į Niujorką, o iš čia į Klaipėdą. Iš uostamiesčio traukiniais jos atvežtos į Alytų, iš Alytaus – arkliais į Kurnėnus. Buvo atvežti suolai, durys, langai, parketas, radiatoriai, net čiaupai. Šiandien Kurnėnų mokykla kasmet vis nyksta, teritorija vis labiau užželia. „Verslininkai siūlys paslaugas, jei bus turistų“ Rajono savivaldybės 2013–2020 metų strateginės plėtros plano pristatytojai akcentavo, kad turistams nemalonu atvykti į tokią vietą, kurioje žmonės pikti, koneveikia valdžią, jog ši neduoda darbo. „Savivaldybės galimybės – sukūrus įvaizdį toje pačioje turizmo srityje sudaryti paskatas kurtis verslui. Verslininkai siūlys paslaugas, savo produktus, jei bus turistų“, – plano pristatyme kalbėjo D.Vaičiūnas. Plano, kurį dar turi tvirtinti rajono taryba, svarstymo metu įvardijus Daugų perspektyvas ne vienas tarybos narys pastebėjo, jog derėtų galvoti apie mažos katilinės pastatymą. Dabar gi daugiabučių namų kaminai, malkų krūvos prie jų miesto nepuošia. Arba kodėl numatyti aikštynai tose gyvenvietėse, kuriose vaikų beveik nėra? Septynerių metų rajono savivaldybės strateginės plėtros planas, parengtas europinių fondų lėšomis, išskirtinis tuo, kad europinių fondų finansavimas bus skiriamas tik jame numatytoms priemonėms. Jau praeityje tas metas, kai planai buvo viename valdininkų stalčiuje, o vykdomi projektai – kitame.
Alma MOSTEIKAITĖ
