Miežis – dažna infekcija
Akių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei infekcija patenka užsikimšus šioms liaukoms, išsivysto miežis. Išorinis miežis pažeidžia blakstienų riebalų liaukas, o vidinis – kremzlės liaukas. Užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei, susiformuoja šaltasis miežis. „Miežis – gana dažnas negalavimas. Jo atsiradimo rizika šiek tiek padidėja sulaukus 30-50 metų amžiaus. Jeigu miežis, ypač šaltasis, kartojasi, reikėtų nuodugniau išsitirti dėl galimo piktybinio proceso, juolab kad piktybiniai navikai neretai supainiojami su miežiais. Vaikus ir jaunus asmenis, kuriems kartojasi šaltasis miežis, reikėtų ištirti dėl galimo hiper IgE sindromo ar virusinio konjuktyvito“, – pataria gydytoja.
Dažnas miežio atsiradimas taip pat reiškia, kad žmogaus imuninė sistema nusilpusi. Tuomet infekcija gali išplisti ir po visą akiduobę, sukeldama akies obuolio pūlinį uždegimą, ar net išplisti į greta esančius galvos smegenų dangalus. Tokio išplitimo tikimybė yra didesnė, jeigu miežis yra vidinis. Šios sunkios komplikacijos, anot oftalmologės, gali atsirasti, jeigu patys bandysite išspausti miežį, tad geriau patys to nemėginkite.
Riebalinės akies voko liaukos gali užsikimšti ir dėl uždegimo – seborėjinio dermatito, lėtinio blefarito ar raudonųjų spuogų. Šaltuoju miežiu dažniau serga asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze ar kuriems padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.
Neužbėkite miežiui „už akių“
Atsiradus išoriniam miežiui, pacientas paprastai skundžiasi lokalizuotu, skausmingu apatinio ar viršutinio akies voko patinimu, paraudimu. Kartais liga gali prasidėti išplitusiu voko patinimu ir paraudimu, kuris tik po kurio laiko tampa lokalizuotas. Paprastai po 1-2 dienų ties blakstienų augimo vieta atsiranda geltonas pūlinukas, kuris po 2-4 dienų pratrūksta ir išteka pūliai. Pratrūkus miežiui, skausmas palengvėja, uždegimas rimsta.
Būklė sunkesnė ir procesas trunka ilgiau sergant vidiniu miežiu. Voko patinimas ir paraudimas būna labiau išplitęs, o išvertus voką matomas labiau lokalizuotas pažeidimas. Kartais, ypač augant vidiniam miežiui, žmogus sukarščiuoja, gali padidėti paausių limfmazgiai. „Jokiu būdu negalima skubinti įvykių: netrinkite voko, net jei labai norisi, nedėkite jokių kompresų“, – perspėja medikė.
Šaltasis miežis neskausmingas, tačiau jam susidaryti prireikia daugiausia laiko. Užsikimšus liaukos latakui, susidaro granuliacinis audinys, aplink kurį susiformuoja kapsulė. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo būna paslanki, neparaudusi. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Kartais šaltasis miežis gali padidėti net iki riešuto dydžio. Jeigu šaltasis miežis būna labai didelis, jis gali sukelti skausmą, o jeigu spaudžiama ragena, gali išsivystyti astigmatizmas ar toliaregystė, todėl pablogėja regėjimas. „Šaltasis miežis dažniausiai rezorbuojasi savaime, rečiau – pratrūksta į išorę, tačiau kartais gali prireikti ir chirurgo“, – sako gydytoja.
Daugiau dėmesio sau
Kad išvengtumėte miežių, gydytoja pataria nuolat stiprinti imunitetą, daugiau judėti, vartoti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, tinkamiausios – morkos, brokoliai, mėlynės. „Svarbu geras organizmo tonusas ir tinkamas ligų, skatinančių miežio atsiradimą, gydymas“, – sako gydytoja.
Pavargusioms akims gali padėti ir specialūs pratimai. „Tikriausiai pastebėjote, kad mūsų organizmas pats padiktuoja, kaip elgtis – pasėdėjus prie darbo stalo norisi atsistoti, pakelti rankas – pasirąžyti, keletą kartų pritūpti, pamasažuoti kaklą, pasukioti galvą, patrinti smilkinius, užmerkti, pavartyti akis ir lengvai paspausti akių obuolius, pažiūrėti pro langą į tolį“, – dalijasi patirtimi medikė.
Mažiesiems miežis dažniausiai „išdygsta“ patrynus akis nešvariomis rankomis, todėl itin svarbu mokyti vaikus savo gražiu pavyzdžiu – dažnai plauti rankas, naudotis tik asmeniniu rankšluosčiu ir muilu, laikytis asmens higienos.
Kasdienė akių higiena gali padėti išvengti liaukų užsikimšimo. „Moteris rečiau vargintų akių miežis, jeigu jos atidžiau rinktųsi kosmetiką, – sako gydytoja. – Būtina sekti kosmetikos galiojimo laiką, kas vakarą atidžiai nuvalyti jos likučius.“
Nepavojingas, bet..
„Miežis nėra pavojinga liga, ligoninės tikrai neprireikia, tačiau gydytojo konsultacijos, reikalui esant, vengti nereikėtų, – sako gydytoja. – Kadangi vidinio ir išorinio miežio sukėlėjai yra bakterijos ir vystosi pūlingas uždegimas, gali prireikti antibakterinio gydymo. Šaltojo miežio sukėlėjas – ne bakterijos, o kremzlės liaukos užsikimšimas, todėl dažniausiai antibakterinis gydymas nebūtinas.“
Esant miežiui, infekcija būna giliai voko audiniuose, todėl išorinis antibiotikų tepimas neefektyvus.
Miežiui gydyti naudojami sausi šilti kompresai po 5-15 minučių 4-6 kartus per dieną ant pažeisto voko, kad suskystintų sustingusį liaukos sekretą ir palengvintų jo ištekėjimą. Tai gali būti šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos maišelis. Jokiu būdu negalima dėti drėgnų kompresų, nes uždegimas dar labiau išplis. Jeigu nuo kompresų būklė negerėja, gali būti skiriami antibiotikų ir gliukokortikoidų tepalai, kuriuos naudojant reikia švelniai patraukti žemyn apatinį voką ir išspausti apie 0,5-1 cm ilgio tepalo juostelę ant apatinio voko junginės. Jei nepadeda minėtos priemonės ir vidinis miežis per 1-2 savaites nepraeina, gali tekti operaciniu būdu jį atverti ir drenuoti.
Esant šaltajam miežiui, taip pat tinka šilti kompresai keletą kartų per dieną. Jei šaltasis miežis kelia nepatogumą ir nemažėja, tuomet gali būti atliekamas operacinis šaltojo miežio gydymas arba tiesioginės gliukokortikoidų injekcijos.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
