Artėjančios žiemos scenarijus: didelė tikimybė, kad bus šilta
Nors sinoptikai pabrėžia, kad šimtaprocentinio tikslumo ilgalaikėse prognozėse nebūna, G. Valaika teigia, jog panašu, kad visi ženklai rodo į dar vieną šiltesnę nei vidutiniškai žiemą.
„Nesinori šia tema spekuliuoti, nes niekas tiksliai nežino, kokia ta žiema bus. Prisikalbėti irgi nesinori“, – atsargiai pokalbį pradeda meteorologas, tačiau priduria, kad pastarųjų kelių metų tendencijos yra iškalbingos.
„Tiek prognozės, tiek vyraujančios tendencijos rodo, kad žiema ir vėl turėtų būti šiltesnė nei vidutiniškai. Pastarųjų keliolikos metų statistika aiškiai rodo, jog šaltos žiemos jau ilgai neturėjome. Dabar kone visos žiemos šiltos arba net labai šiltos. Jų metu įsiterpia tik neilgi šaltesni ir sniegingesni laikotarpiai“, – aiškina meteorologas G. Valaika.
„Svarbu pabrėžti, nors šaltos žiemos tikimybė yra gana nedidelė, tačiau kartu ji nėra ir nulinė. Kas ten žino, galbūt ims ir įvyks labai šaltas „stebuklas“, – sako meteorologas Gytis.
Statistika išties stulbinanti – speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau -30 laipsnių, Lietuvoje nefiksuota jau trylika metų, o tuo tarpu šiltų žiemų serija tęsiasi jau dvylika metų iš eilės.
„Svarbu pabrėžti, nors šaltos žiemos tikimybė yra gana nedidelė, tačiau kartu ji nėra ir nulinė. Kas ten žino, galbūt ims ir įvyks labai šaltas „stebuklas“, – nors kiek vilties tikros šaltos žiemos mylėtojams nori suteikti pašnekovas.
Šaltos žiemos – jau tik prisiminimas
Pasirodo, paskutinė tikrai šalta žiema buvo prieš gerus tris dešimtis metų. Tad žmonių kalbos, kad tokių žiemų, kokias jie atsimena, jau nebėra, iš tiesų yra kuo tikriausia tiesa.
„Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės. Iš tiesų praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau“, – komentuoja G. Valaika.
Paskutinė išties labai šalta žiema, pasak jo, buvo jau prieš tris dešimtmečius.
„Paskutinė labai šalta žiema buvo 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje. Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį–vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius“, – prisiminimais dalijasi meteorologas.
Na, o radikaliai skirtinga ir rekordiškai šilta buvo 2019–2020 m. žiema, kurios nuokrypis nuo normos viršijo +5 laipsniais.
„Tąkart meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės“, – teigia specialistas.
Praėjusi, 2024–2025 metų, žiema taip pat įsirašė į istoriją kaip viena šilčiausių – grafike jos nuokrypis siekia apie +3,4 laipsnius.
„Pernai žiema buvo penkta šilčiausia per pastaruosius 65 metus“, – patvirtina G. Valaika.
Šių metų ruduo – ramesnis ir debesuotesnis
O kokiame fone pasitinkame artėjančią žiemą? Pasak meteorologo, nors galutinė rudens statistika bus suskaičiuota tik gruodį, jau dabar aišku, kad šis ruduo buvo savitas.
„Bent kol kas ruduo yra truputį šiltesnis nei 1991–2020 m. vidurkis, tačiau jis šaltesnis nei 2023 ir 2024 metais buvę. Kritulių kiekis – truputį didesnis nei vidutiniškai“, – duomenis apžvelgia G. Valaika.
Jis taip pat priduria, kad šis ruduo buvo ramesnis vėjo atžvilgiu, tačiau gerokai pašykštėjo saulės spindulių, ypač lapkritį. Pirmasis sniegas šiemet taip pat buvo vėlyvas, o tikros, ilgai trunkančios žiemos teks, tikėtina, laukti ir toliau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
-1960-1974m., man mokantis vidurinėje Panevėžyje, gruodyje ir miesto ir prie m-los būdavo išlietos čiuožyklos...- ir iki kovo - balandžo. Ir sniego gana dažnai būdavo iki palangių;-- ir Nemune, Nevėžyje būdavo TIKRI potvyniai...
