Lengva suklupti moteriai, kuri, patyrusi netektį, nuoskaudą, dvasinę traumą, atsitrenkia į mūsų abejingumo sieną. Neretai tokia moteris bando ieškoti užsimiršimo alkoholyje. Pirmiausia tai būna viena ar dvi taurelės, po kurių užplūsta šiluma ir didelės bėdos tampa daug mažesnės. Gerai, jeigu atsirado kas nors, kad išklausė, padėjo išspręsti dvasinę ar materialinę problemą. Tokia moteris nepasidavė, nežengė toliau į šį slidų kelią. Ji pamažu užsigydys sielos žaizdas ir grįš į normalų gyvenimą, ieškos kitos išeities. Patyrusi kito žmogaus pagalbą, ji ateity taip pat niekada netaps abejinga svetimo skausmui, nelaimei.
O jeigu nieko neatsirado šalia, neatsirado norinčiųjų suprasti ir padėti? Tada pirmąja drauge ir pagalbininke tampa taurelė, su ja taip lengva užsimiršti, o vėliau be jos jau neįmanoma gyventi. Ne tik siela, bet ir kūnas tampa alkoholio vergu. Nors girtavimas dar nė vienam nepadėjo išspręsti problemų ar nugalėti sunkumus. Tik kuo toliau, tuo labiau gramzdina į užmarštį ir apgailėtinos egzistencijos liūną. O tas liūnas toks klampus ir mažai kas randa jėgų iš jo išbristi. Skęstama vis gilyn ir gilyn, kol ateina dvasinė, o neretai - ir fizinė žmogaus mirtis.
Kotryna SKUODIENĖ
