Aušrinė Marija Pavilionienė, minima kaip viena iš pagrindinių kandidačių į švietimo ministro postą, atmeta oponentų kritiką ir sako visada reikšianti savo nuomonę, kad ir kaip ji kam nors nepatiktų. Ji teigia esanti beveik tikra, kad ministre netaps, tačiau sako neprivalanti taikstytis su tokiais veikėjais, kaip Eugenijus Jesinas: „ Jam nepatiko, kad pasakiau, jog mokytojus į gatves mėgina išvesti maži Napoleonai“.
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis tikina, jog neremtų buvusios partietės šiai kandidatuojant į švietimo ministrės postą. Aušrinė Marija Pavilionienė, anot V. Mazuronio, neatitinka vertybinių kriterijų.
V. Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė nenorįs komentuoti A. M. Pavilionienės asmeninių savybių. „Ji buvo mūsų partietė, paskui pasitraukė – tai jos reikalas. Mes turėjome išsiskirti, nes jai nebuvo priimtinos mūsų vertybinės nuostatos. Aš ir ligi šiol manau, jog tradicinė šeima yra saugotina vertybė. Švietimo ministras, mano nuomone, turėtų manyti taip pat ir vykdyti tokią politiką“, - sakė V. Mazuronis.
Tėvynės sąjungai atstovaujanti parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog A. M. Pavilionienės kandidatūros teikimas reikštų kraštutinių kairiųjų pažiūrų stiprėjimą Lietuvos socialdemokratų partijoje. „Nors visi žinome, kad ši ponia balotiravosi dešiniuoju save vadinančio Rolando Pakso partijos sąraše, bet jos pažiūros yra ekstremaliai kairiosios“, - akcentavo konservatorė.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas taip pat kritiškai vertino A. M. Pavilionienės kandidatūrą. „Dar nebūdama paskirta ji viešai deklaruoja savo neapykantą profsąjungoms, tad tikėtis kažkokio bendradarbiavimo ir supratimo nėra prasmės. Jau nekalbant apie šios ponios atstovavimą visokioms mažumoms. Ji, kaip žinia, gina ne tik feministines idėjas, bet visur advokatauja gėjų bei lesbiečių pretenzijoms. Jos tapimas ministre įneštų tik dar daugiau destrukcijos“, - tvirtino E. Jesinas.
Pati Aušrinė Marija Pavilionienė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog jos visiškai nejaudina, ką kalba E.Jesinas. „Esu beveik tikra, kad ministre netapsiu, tačiau neprivalau taikstytis su tokiais veikėjais, kaip E. Jesinas. Jam nepatiko, kad pasakiau, jog mokytojus į gatves mėgina išvesti maži Napoleonai. Nesugalvodamas nieko gudriau jis mane iš Seimo tribūnos užsipuolė pabrėždamas, kad streikų organizatoriai esą kalba apie svarbesnius dalykus, nei homoseksualizmas. Ką gi – esu pilietė, turiu savo nuomonę ir ją visada sakysiu“, - kalbėjo Seimo narė.
A. M. Pavilionienė taip pat pabrėžė laikanti mokytojus protingais žmonėmis. „Jie patys seniai galėjo derėtis, ginti savo teises ir jiems visai nereikia tokių, kaip E. Jesinas, kurie siekia ištempti pedagogus į gatves“, - sakė A. M. Pavilionienė.
Aušrinė Marija Pavilionienė žinoma savo radikaliomis feministinėmis pažiūromis. Aktyviai ginanti homoseksualų teises, tradicinės šeimos instituciją ne kartą vadinusi atgyvena, siūliusi iš valstybinės šeimos politikos koncepcijos išbraukti santuokos sampratą, politikė netikėtai tapo kandidate į švietimo ministrus.
Politikė į Seimą pateko balotiruodamasi partijos Tvarka ir teisingumas sąraše. Iš minėtos partijos ji pasitraukė pernai, kai pastarajai priklausantys Vilniaus miesto vadovai neleido sostinėje rengti viešų gėjų renginių. Dabar ji priklauso socialdemokratų frakcijai.
........................
Naujo kandidato į švietimo ministro postą paieškos prasidėjo po to, kai atsistatydino itin nepopuliari socialdemokratė Roma Žakaitienė.
Pradžioje buvo minima Naujosios sąjungos atstovo A. Monkevičiaus pavardė, tačiau problemų iškilo po balsavimų Seime, kai parlamentarai svarstė pedagogų atlyginimų klausimą. Valdančiajai koalicijai priklausantis socialliberalas Valerijus Simulikas pasiūlė mokytojų algas didinti nuo gegužės 10 proc., o nuo rugsėjo – 15 proc. Tam prie numatytų beveik 150 mln. litų įvairiais skaičiavimais apytiksliai reiktų dar 40-50 mln. litų.
Parlamentarai pritarė šiam siūlymui ir sukėlė diskusijų audrą. Valdantieji tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius, nes socialliberalų siūlymas, už kurį balsavo ir opozicija, papiktino socialdemokratus.
Socialdemokratų į Vyriausybę deleguota švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė dar pirmadienį parašė atsistatydinimo pareiškimą, politikams nesugebant susitarti dėl atlyginimų kėlimo streikuoti pasiryžusiems pedagogams.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Kai kurios mokytojų profsąjungos nuo kovo 3-iosios paskelbė neterminuotus streikus ir reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo) kaip žadėjo Vyriausybė, o 50 proc.
