Netoli Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio, tiesiog prie Transkaukazo magistralės, kuri kadaise sujungdavo Šiaurės Kaukazą su Pietų Kaukazu, o po 2008 metų kato virto akligatviu, stovi vienuolynas. Alagiro Dievo apvaizdos moterų vienuolynas – vienintelis Šiaurės Osetijoje. Pastatytas praėjusio dešimtmečio pradžioje tiesiog tuščioje vietoje. O kadaise čia, iki 1918 metų, buvo kitas vienuolynas, Pokrovo. Paskutinė ikirevoliucinio vienuolyno gyventoja mirė 1982 metais. „Kai mes atėjome čia 2004 metais, čia nieko nebuvo, – pasakoja vienuolyno vyresnioji igumenė Nona (Bagajeva). – Nei tvoros, nei vietos, kur gyventi. Dideliu darbu mums pavyko paversti šį apleistą kampelį tuo, kas čia yra dabar“.
Dabar čia, už akmeninės tvoros, visas nedidelių pastatų kompleksas: šventykla, vienuolių celės, namas piligrimams, reabilitacijos centras. Šis centras – vienintelis toks Kaukaze, turbūt ir Rusijoje. Jis priima vaikus, nukentėjusius karų ir konfliktų metu. O statė jį 2005 metais vaikams, pabuvojusiems įkaitais Beslano mokykloje numeris 1. Po karo 2008 metų rugpjūčio mėnesio karo Pietų Osetijoje čia pradėjo priiminėti vaikus ir iš ten. Reabilitacijos centro direktorė vienuolė Georgija (Bestajeva) teigia, kad per aštuonerius metus reabilitaciją čia perėjo daugiau nei 3 tūkstančiai vaikų.
Centre valandų valandas gali būti pasakojamos vaikų, išgyvenusių tris siaubingas dienas Beslano mokykloje, istorijos. Jie bijojo išeiti iš namų, bijojo kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, šaukdavo naktimis, užsisklęsdavo savyje arba tapdavo agresyvūs. Tokios mergaitės, kaip Marija, atvyksta čia beveik kas metus. Marija po teroristinio išpuolio nesiskiria su mama net minutei. Ją negalėjo leisti į mokyklą – vaikui prasidėdavo isterija. Pirmas jos savarankiškas, be mamos, išvykimas buvo būtent čia, į reabilitacijos centrą. Kai Marija būna vienuolyne, mama skambina jai daug kartų per dieną – tai būtina, kad vaikas jaustųsi reikalingas ir apsaugotas, juk tragedija iki šiol nepamiršta.
Vienuolė Georgija pasakoja, kad centras jau daug metų dirba su šiuolaikinėmis Europos metodikomis, o iki 2008 metų jo veikla buvo finansuojama Vokietijos filantropų. Dabar centras finansuojamas iš tikinčiųjų aukų ir dalinai iš vietinių valdžios organų biudžeto. Būna, kad pinigų neužtenka, sako vienuolyne, bet eilinio reabilitacijos kurso pradžia dar niekada nebuvo atidėta: jeigu centras nesugebės priimti vaikų, daugiau jiems niekas nesuteiks būtinos pagalbos. Praėjus devyneriems metams po Beslano tragedijos, buvę įkaitai teigia, kad taip ir negavo reikalingos psichologinės pagalbos.
Šiais metais vienuolyno reabilitacijos centras atsidūrė ant uždarymo ribos: pora metrų nuo pastato prasidėjo mergelio išgavimas būsimai cemento gamyklai, kurią planuojama statyti Alagirsko regiono teritorijoje. Kol išgavimas neprasidėjo, statybininkai kasa karjerą. Jau kelis mėnesius vietiniai gyventojai protestuoja prieš gamyklos statybas. „Cemento gamyklos grėsmė ne mažesnė už tą, nuo kurios nukentėjome mes, tik čia ji labiau ištempta laike, – mano komiteto „Beslano motinos“ aktyvistė Marina Pak. – Aš žinau, kad įmanoma ir būtina su tuo kovoti“.
Skandalo centre – Uralo kalnų metalurgijos kompanija (UGMK), kuriai priklauso gamykla „Elektrocink“ Vladikaukaze. Ši gamykla jau daug metų iššaukia ekologų ir visuomeninių judėjimų protestus. Jie tvirtina, kad gamyklos įtaka miesto ekologijai yra pražūtinga. Dabar UGMK pasiekė ir reabilitacijos centrą. „Mums teks uždaryti mūsų vaikų centrą, jeigu UGMK planai bus realizuoti, – tvirtina vienuolė Georgija. – Niekas nenori, kad jo vaikas gyventų ekologiškai nepalankioje zonoje“. Tiesa, ji vienuolyno vyresnioji mano, kad mergelio gavybos karjeras ir cemento gamykla galingai smogs ir visam vienuolynui. „Šiandien tai ekologiškai švari vieta, čia atvyksta šeimos su vaikais, o kas bus rytoj, mes nežinome, – pasakoja igumenė Nona. – Keista, kad tai vyksta dabar, kai visur tiek daug kalbama apie Kaukazo atsiskyrimo grėsmę. Krikščionybė Kaukaze – vienas iš šalį sutvirtinančių faktorių, bet šiandien ją iškeičia į mergelį.“
Šiaurės Osetijos pramonės ministerijoje tikina, kad visa gamyba – nuo mergelio išgavimo iki galutinio produkto pagaminimo – gamykloje bus ekologiškai saugi, ir kad niekas nėra prieš visuomeninę kontrolę. Tačiau aktyvistai-ekologai apeliuoja į skambius „Elektrocink“ skandalus, į kuriuos nei kompanijos vadovybė, nei valdžia nereaguoja. Primename, kad per pastaruosius metus gamykloje buvo gedimų, išmetimai į orą privedė prie neleistinai aukštos kenksmingų medžiagų koncentracijos, tačiau įmonė iki šiol neuždaryta. Vienuolyne įsitikinę, kad visuomeninė kontrolė ten, kur stambios kompanijos gina savo interesus, – tai „audra vandens stiklinėje“, ir jokio efekto nuo to nebus.
UGMK holdingo direktoriaus pavaduotojas Sergejus Erypalovas tvirtina, kad nežino apie protesto akcijas Alagiryje. Atsakinėti į klausimus apie tai, kiek ekologiškai švari bus gamyba naujojoje gamykloje, jis atsisakė, pasiūlęs „klausimus nukreipti raštu“. Cemento gamyklai prie vienuolyno UGMK planuoja išleisti 11,5 milijardo rublių. Per metus gamykla pagamins 1,5 milijono tonų cemento.
Apie tai, kad buvusiems Beslano įkaitams ir jų giminaičiams iki šiol būtina psichologinė pagalba, Beslane kalba nedaug kas. Bet į valdžią dėl to nesikreipiama: ar tai priprato, ar tai nebetiki, kad jiems padės.
Šiaurės Osetijos ministras pirmininkas Sergejus Takojevas tvirtina, kad vietinė valdžia „glaudžiai dirba su nukentėjusiais ir nei vieno savo žingsnio, susijusios su teroristinio išpuolio pasekmėmis, nedaro be konsultacijų su jais“. Pasak jo, per pastarąjį laiką nebuvo nei vieno kreipimosi į valdžią su pagalbos prašymu dėl operacijos ar gydymo. „Jeigu tokie prašymai gaunami, mes visada bendradarbiaujame, – tvirtina premjeras. – Šiaurės Osetijoje yra nerašyta taisyklė visiems ne išimties valstybės tarnautojams: dėl nukentėjusių teroristiniame išpuolyje viskas ir visada daroma be eilės, tai net neaptarinėjama“.
Šiais metais respublikos valdžia realizuoja visų nukentėjusiųjų aprūpinimo būstu programą, kuri buvo patvirtinta po Dmitrijaus Medvedevo susitikimo su „Beslano motinomis“ 2011 metais. Pasak S. Takojevo, pinigus tam išskyrė federalinis centras, ir „visi nukentėjusieji bus aprūpinti gyvenamąja vieta“. Be to, kiekvienais metais kelios dešimtys žmonių iš buvusių įkaitų išvyksta atostogauti į užsienį.
Tačiau yra problemų, kurios kelia nerimą tiek buvusiems kaliniams, tiek ir vietinei valdžiai. Kitais metais, pasak S. Takojevo, baigiasi programa, pagal kurią visi įkaitais buvę moksleiviai turi galimybę be konkurso įstoti į bet kurią aukštojo mokslo įstaigą Rusijos teritorijoje. Kol kas Beslano vaikams niekur neatsakydavo (išskyrus dvi išimtis), tačiau kitais metais tai gali tapti rimta problema. Po teroristinio išpuolio praėjo devyneri metai, ir tie, kas tada ėjo į pirmą ar antrą klasę, kaip tik po metų stos į aukštąsias mokyklas. Antra bėda – nedarbas. Net ir prestižinių aukštųjų mokyklų abiturientai neretai negali rasti darbo Šiaurės Osetijoje. S. Takojevas tvirtina, kad kol kas valdžiai pavyksta įkalbėti verslininkus imti į darbą buvusius įkaitus, tačiau komitete „Beslano motinos“ mano, kad tai ne visai efektyvus metodas. Čia įsitikinę, kad buvusiems įkaitams reikia kažkokių valstybinių paramos ir įsidarbinimo programų.
Galiausiai, pagrindinė ir iki šiol skausmingiausia beslaniečiams tema – 2004 metų teroristinio išpuolio tyrimas, kuris iki šiol nebaigtas. Komitetas tvirtina, kad buvę įkaitai ir jų giminaičiai jau daug metų laukia tyrimo pabaigos ir atsakymų į klausimus, kodėl mokykloje žuvo tiek žmonių, kodėl sprogo bombos sporto salėje, kodėl gelbėjimo operacija nebuvo tinkamai suorganizuota. Tačiau tyrimas, jų manymu, tyčia užtęsiamas, kad nereikėtų duoti atsakymus į „skausmingus klausimus“.
Premjeras S. Takojevas yra vienas iš tų, kurį asmeniškai palietė Beslano išpuolio tyrimas. Tuometinio generalinio prokuroro Vladimiro Kolesnikovo tyrimo grupė, kurį atvyko į Šiaurės Osetiją, po „Beslano motinų“ susitikimo su Vladimiru Putinu, nusprendė, kad teroristinis išpuolis tapo įmanomas tik dėl to, kad milicijos būrys, saugojęs administracinę sieną su Ingušija, buvo paleistas. Pasak V. Kolesnikovo, iš to sutaupytos lėšos buvo nukreiptos į futbolo klubo „Alanija“ finansavimą. „Beslano motinų“ objektyvaus tyrimo reikalavimai buvo ignoruojami, o jas palaikiusiam Šiaurės Osetijos prezidento administracijos vadovui S. Takojevui buvo skirtas namų areštas po to, kai jis pareiškė, kad V. Kolesnikovo kaltinimai neturi jokio pagrindo.
Teismas vėliau nerado S. Takojevo veiksmuose nusikaltimų ir pilnai jį išteisino. „Viskas buvo netgi ne dėl manęs – tiesiog V. Kolesnikovas kartą pareiškė: „Aš padarysiu taip, kad jums bus ne iki Beslano“, – prisimena S. Takojevas. Atsakinėdamas į klausimus apie tai, kaip tyrimas klostosi dabar, ir kada jis galėtų būti užbaigtas, premjeras tik gūžčioja pečiais: „Nukentėjusieji patys sakė, kad nori sąžiningo tyrimo ne dėl to, kad geidžia kažkieno kraujo, o tam, kad tai niekada daugiau nepasikartotų, kad šalyje būtų sukurta efektyvaus reagavimo į panašius iššūkius sistema. Bet kiekvienais metais vilčių, kad atsakymai į nukentėjusiųjų klausimus atsiras, vis mažiau ir mažiau“.
