Prieš daugiau nei dešimtmetį Otavos konvenciją ratifikavusi Lenkija, praėjusią savaitę iš jos oficialiai pasitraukė. Iš priešpėstinių minų naudojimą, gamybą ir kaupimą draudžiančios Konvencijos praėjusių metų pabaigoje pasitraukė ir Lietuva.
Karybos ekspertas teigia, kad Lietuva irgi galėtų greitai užminuoti pasienį, tačiau Lenkijos premjero teiginį vertina skeptiškai.
Tusko pareiškimas – optimistiškas ir skirtas masėms
Karybos ekspertas Darius Antanaitis Lenkijos premjero teiginį vertina kaip „optimistišką pareiškimą“. Teiginys, kad galima užminuoti visą pasienį, iš tiesų nereiškia, jog visas pasienis bus užminuotas, teigia ekspertas.
„Jo viso nereikia minuoti, nes yra nepravažiuojamos, nepraeinamos, nelogiškos vietos. Paprastai minuojamos tos vietos, kur priešas gali praeiti ir kur tu gali pridengti ugnimi. Užminuotos vietos, kur tu pats nepridengi ugnimi yra bereikšmės, nes priešais jas apeis arba išminuos“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Karybos ekspertas sako, kad Lenkija negali turėti priešpėstinių minų minavimo sistemų, nes šalis tik neseniai pasitraukė iš Otavos konvencijos. Otavos konvenciją ratifikavusios šalys negali įsigyti ar gaminti priešpėstinių minų.
Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje, NATO šalys, siekdamos atremti potencialią agresiją, pradėjo trauktis iš Otavos konvencijos. Oficialiai iš Konvencijos pasitraukiama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Jungtinių tautų generaliniam sekretoriui įteikiamas dokumentas.
Karybos ekspertas D. Antanaitis sako, kad Lenkijos premjero pareiškimą vertina kaip politinį: „Mes galime, bet realiai neturime kuo.“
„(Priešpėstinėmis – tv3.lt) minomis minavimo sistemų kol kas nėra, nes, visų pirma, tas minas reikia sukurti, pagaminti ir nupirkti. Kadangi (Lenkija – tv3.lt) tik dabar išėjo iš Konvencijos, akivaizdu, kad dar nėra šių minų, tik dabar reikia investuoti
Kalbant apie prieštankinių minų distancinį minavimą – lenkai turi sukūrę savo prieštankinių minų sistemą „Baobab“, kuri yra pakankamai brangi ir vienetinė, ji negamina serijiniu būdu“, – teigė D. Antanaitis.
„Kad lenkai per dvi paras viską užminuos – tai labai pritempta ir skirta daugiau masėms arba žmonėms, kurie nelabai supranta apie ką eina kalba“, – teigė ekspertas.
Lietuva sistemų neturi, bet galimybė yra svarstoma
Norint greitai užminuoti tam tikrą plotą, reikia distancinių minavimo sistemų. Kitos sistemos yra vadinamos plūgais.
„Velkamos mašinos užkasa minas. Šiai dienai Lietuvos kariuomenė, mano žiniomis, nei to, nei to neturi. Lenkai turi tiktai velkamas sistemas, vadinamas plūgus, o savo distancinio minavimo „Baobab“ jie turi tiktai eksperimentiniame variante“, – teigė D. Antanaitis.
Tačiau esant poreikiui, Lietuvos pasienis gali būti užminuotas per trumpą laiko tarpą, tikina D. Antanaitis.
„Galime pakankamai greitai pateikti Lietuvos kariuomenei distancinio minavimo sistemą ir jeigu bus toks interesas mes, kaip Lietuva, galėtumėme labai greitai užminuoti vietas, kurias reikia užminuoti“, – teigė D. Antanaitis.
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas teigia, kad šiuo metu sistemų, apie kurias užsiminė Lenkijos premjeras, neturi. Tačiau tokia galimybė yra svarstoma.
„Šiuo metu konkreti platforma ar modelis dar nėra identifikuoti – vyksta derinimo ir planavimo procesai su GRA (Gynybos resursų agentūra prie LR KAM) bei Krašto apsaugos ministerija. Preliminariai planuojama, kad įsigyta technika Inžinerijos pulką galėtų pasiekti iki 2030 metų“, – teigiama Lietuvos kariuomenės atsakyme.
Lenkija įrengtų minas per 48 valandas
Dauguma Rusijos kaimynių Europoje, išskyrus Norvegiją, traukiasi iš sutarties, draudžiančios priešpėstinių minų gamybą ir naudojimą. Lenkija planuoja jas dislokuoti vykdydama projektą „Rytinis skydas“, skirtą apsaugoti sienas su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado anklavu.
„Baigiame šį su minomis susijusį projektą, kuris yra itin svarbus mūsų saugumui, mūsų teritorijos ir sienų apsaugai“, – pareiškė D. Tuskas.
Vėliau jis pabrėžė, kad kilus grėsmei jo šalis galės per 48 valandas įrengti priešpėstines minas palei savo rytinę sieną.
Pasitraukimo iš Otavo konvencijos procesą Lenkija pradėjo rugpjūti ir oficialiai iš jos pasitraukė vasario 20 d. Lietuvos ir Latvijos sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos įsigaliojo gruodžio 27 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
