Nerasdamos darbuotojų kai kurios bendrovės ima juos ruošti ir apmokyti pačios.
31-erių Mindaugas jau dešimt metų dirba baldų pramonėje. Dabar vyras valdo supakuotą produkciją kraunantį robotą. Mindaugas iš Lietuvos emigravo į Angliją, tačiau sulaukęs gero darbo pasiūlymo grįžo.
„Daug pažįstu, kurie per pažįstamus čia ateina. Dažniausiai viskas iš lūpų eina. Aš pats pirmą kartą atėjau per mamą“, – pasakoja baldininkas Mindaugas.
Geros nuotaikos nestokoja ir pačios gamyklos vadovas. Anot jo, baldų pramonės sektorius atsigauna. Rusijai užpuolus Ukrainą labai pabrango žaliavos, kilo energijos kainos. Europos Centriniam Bankui vis keliant palūkanas žmonės nustojo išlaidauti ir pirkti ne pirmo būtinumo prekes. Pavyzdžiui, baldus. Dabar, nors iš lėto, situacija keičiasi.
„Dabar jaučiame, kad esame pasiekę užsakymų dugną, atsispyrėme nuo jo ir tikimės ateityje augimo. Anksčiau ar vėliau reikia priimti tą sprendimą, kad kažkokią sulūžusią sofą ar lovą reikia keisti. Tai yra tam tikras laukimo laikas ir po jo ateina įsigijimo periodas“, – teigia SBA bendrovės „Inno Line“ vadovas Ramūnas Marozas.
Vis dėlto pramonės specialistai sako, kad džiaugtis dar anksti. Anot jų, ekonomikos kilimą kol kas mato tik didžiosios šalies įmonės.
„Tą pačią stiklinę politikai, ekonomistai mato apypilnę, o mes, dirbantys su verslu, matome apytuštę. Džiaugiamės tada, kai atsiranda optimistinių žinių. Tai yra gerai, tai rodo šiokį tokį judėjimą, apie tai pirmos praneša didžiosios įmonės, didelės kompanijos, korporacijos, kurios pradeda gauti užsakymus. Tarp mūsų narių yra mažesnės ir vidutinės įmonės, tai mes tokių optimizmo gaidų dar negirdime“, – tvirtina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Pramonininkų teigimu, geresnės žinios iš mažesnių įmonių atkeliaus nebent pavasarį. Tada, kai Lietuvoje gaminamos produkcijos vėl prisireiks užsienio gyventojams.
„Tam, kad gamintum ne sandėliui, visų pirma turi būti vartotojai. Jeigu mes orientuojamės į savo produkcijos eksportą, vadinasi tiek Norvegijoje, tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek kitose rinkose turi atsirasti vartotojai“, – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Trūksta darbuotojų
Vis tik tiek mažosios, tiek didžiosios įmonės susiduria su ta pačia problema – darbuotojų trūkumu. Per artimiausią pusmetį vien ši baldų gamykla tikisi įdarbinti šimtą naujų žmonių. Naujokams įmonė žada mokėti iki 2000 eurų neatskaičius mokesčių – apie 1250 eurų į rankas.
„Mums labiausiai reikalingi yra gamybos linijų operatoriai, taip pat autokrautuvų vairuotojai, šaltkalviai, elektrikai ir kitų inžinerinių specialybių darbuotojai“, – teigia SBA bendrovės „Inno Line“ vadovas Ramūnas Marozas.
Darbuotojų trūksta ir uosto įmonėse. Ypač labai specifinėse srityse. Ir nesvarbu, kad uosto bendrovėse vidutinis atlyginimas siekia 3000 eurų – apie 1800 eurų į rankas.
„Didžiausias poreikis yra dokininkai mechanizatoriai, kranų operatoriai ir tokia gan specifinė profesija, tai talmanai. Talmanas tai yra žmogus, kuris atsakingas už krovinio priėmimą, išdavimą ir atlieka tokio kaip eksperto funkcijas priimant ar išduodant krovinius – tai yra skaičiuoja jų kiekius, vertina jų fizinę būklę ir kokybę“, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot įmonės vadovo, didžiausia problema, kad jiems reikalingų specialistų niekas nei Klaipėdoje, nei Lietuvoje užtektinai neparuošia. Tad tenka eikvoti pinigus bei laiką ir naujokus pamokyti patiems.
„Tai yra suteikti jiems tam tikrų praktinių žinių, teorinių žinių, bandome ieškoti kas tai galėtų padaryti jei tai yra specifinės žinios, kurios yra būtinos tiems darbuotojams“, – pasakoja Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot Užimtumo tarnybos atstovų, daugiau nei pusėje visų darbo skelbimų įmonės ieško kvalifikuotų specialistų. Mat tokie darbuotojai labai nepastovūs.
„Keičia darbą dėl vienokių ar kitokių priežasčių – ar buvo atleistas bankroto metu, ar jis pats priėmė sprendimą išeiti iš samdomo darbo, pereiti į individualią veiklą ir atvirkščiai. Daro pertrauką, planuoja persikvalifikuoti, mokytis“, – teigia Užimtumo tarnybos Klaipėdos departamento vadovė Jurgita Petraitienė.
Nedarbo lygis Lietuvoje dabar siekia 8 ir tris dešimtąsias procento. Klaipėdoje jis – 7 ir dvi dešimtosios procento. Mažiausias iš visų šalies savivaldybių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Tu ar as busit pagruzcikais, svarscikais...
Vienas matai robotas ant visos gamyklos, sumaste pasireklamuot.
