REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

10 tyrimų, atskleidžiančių nemalonias tiesas apie žmoniją (I)

Žmonės sąmoningai pasirenka suvažinėti gyvūnus...

Tikimės, kad dauguma skaitytojų vis dar tiki žmonijos gerumu. Mes taip pat taip manome, tačiau tam tikrų mokslininkų tyrimų rezultatai bent iš dalies slopina mūsų optimizmą. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

REKLAMA
REKLAMA

10. Žmonės labiau vertina šunis nei labdarą

Jei rastumėte pamestą piniginę su daug pinigų, ar ją grąžintumėte? Rasti atsakymą į šį klausimą panoro mokslininkai iš Edinburgo. Tačiau, kad būtų įdomiau, jie tyrimą papildė dar keletu aspektų. Eksperimento metu tyrėjai po visą miestą išmėtė pinigines, su pilnu ją „pametusio“ asmens adresu. Daugelyje piniginių taip pat paliktos nuotraukos, kurios, mokslininkų manymu, turėjo garantuoti piniginės grąžinimą.

REKLAMA

Nuotraukos buvo parinktos pačios įvairiausios: nuo naujagimių iki šuniukų ir senyvo amžiaus porų. Dėl mokslinio smalsumo, keletas piniginių buo paliktos be nuotraukų, o į kitas įdėta informacija, kad asmuo dažnai aukodavo labdarai.

Rezultatai parodė, kad labiausiai grąžinti pinigines skatino kūdikio nuotrauka. Taip pat išsiaiškinta, kad piniginės su informacija apie labdarą grąžintos kur kas rečiau nei su bet kokiomis nuotraukomis.

REKLAMA
REKLAMA

Piniginių, kuriose buvo informacija apie aukojimą labdarai, grąžinta tik 20 procentų, o su šuniukų nuotraukomis – net 53 procentai. Palyginimui – piniginės, kuriose buvo tik pinigai ir kontaktinė informacija, grąžintos tik 15 procentų „pametimo“ atvejų. Taigi, remiantis šiais rezultatais daroma išvada, jog, parodžius, kad mylite šunis vietoje to, kad užsiimate labdara, tikimybė atgauti pamestą piniginę bus didesnė 33 procentais.

9. Aukojame labdarai tam, kad jaustumėmės geriau

Aukojimas labdarai yra geras dalykas, kadangi savo sunkiai uždirbtus pinigus paskiriate svarbiam tikslui. Tačiau, kai Kent universiteto mokslininkai nusprendė ištirti priežastis, kodėl žmonės aukoja pinigus labdaroms, rezultatai daugelį nustebino. Paaiškėjo, kad žmonės linkę aukoti labdaroms priklausomai nuo savo požiūrių ir pomėgių: pavyzdžiui, asmuo gali aukoti pinigus labdaros organizacijai, kuri rūpinasi šunimis, vien todėl, kad nemėgsta kačių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat nustatyta, kad žmonės iškart pateisina pinigų neskyrimą netgi objektyviai svarbia laikomai labdaros organizacijai tuo atveju, jei jos veikla nesutampa su jų asmeniniu požiūriu. Ši tendencija vyrauja nepaisant asmenų turimos informacijos kiekio. Pavyzdžiui, vienas iš respondentų teigė, kad jis nesutinka siųsti pinigus į užsienį padėti Šri Lankos cunamio aukoms, nes tokie pinigai gali būti panaudoti Zimbabvės prezidento kampanijų rengimui ar panašiai.

Žinoma, pinigų skyrimas labdarai yra labai gražus gestas, tačiau pasidaro liūdna suvokus, kad toks nesavanaudiškas veiksmas yra taip paprastai paveikiamas asmeninių interesų.

REKLAMA

8. Žmonės pasirenka suvažinėti gyvūnus

Gali būti, kad beveik kas dieną sutinkate žmogų, kuris savo noru pervažiuotų gyvūną, esantį šalikelėje. Eksperimento, kurį sugalvojo NASA inžinierius Markas Robertas metu, nemažas kiekis guminių gyvačių, tarantulų ir vėžlių buvo padėti greitkelio šalikelėje tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip tokiu atveju elgiasi vairuotojai.

Paaiškėjo, kad iš tūkstančio eksperimente nežiniomis dalyvavusių mašinų net 60 išvaziavo iš savo normalios trajektorijos tam, kad juos sutraiškytų. Taigi, vairuotojai priėmė sąmoningą sprendimą sutraiškyti tuos padarus nepaisant to, kad jie nebuvo ant važiuojamosios kelio dalies.

REKLAMA

Iš kitos pusės, reikia pabrėžti, kad nemažai žmonių sustojo tam, kad padėtų gyvūnams. Tačiau tai vis tik nekeičia fakto, kad maždaug vienas iš 20 žmonių, pamatęs keliu šliaužiančią gyvatę, rizikuos savo gyvybe tam, kad ją sutraiškytų.

7. Saugumas nepriklauso nuo skaičiaus

Stebėtojo efektas tampa toks stiprus, kad dėl jo net ima kilti pavojus mūsų gyvybėms.

Columbia ir New York universitetų rengto eksperimento metu, dalyviai buvo pakviesti į tam tikrą kambarį, kuriame jis turėjo užpildyti klausimyną. Po to, kai asmenys praleido kambaryje tam tikrą laiko tarpą, į patalpą pro vėdinimo angą imta pumpuoti tirštus dūmus. Stebėtina tai, kad nepaisant realios grėsmės sudegti, kuo daugiau asmenų buvo kambaryje, tuo mažesnė pasirodė tikimybė, kad kas nors apie tai praneš.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kuriais atvejais žmonės sėdėjo ir stengėsi pabaigti klausimynus nepaisydami to, kad kosėjo nuo dūmų ir trynė akis. Vėliau paklausti, kodėl nieko nesakė ir nebandė skųstis tokiomis sąlygomis, dauguma teigė manę, kad tai nebuvo tikras gaistas. Taip pat buvo maniusių, kad tai kažkokios „tiesos dujos“...

6. Gaudami užmokestį savanoriai dirba mažiau

Savanoriškas darbas, pavyzdžiui, pagalba labdaros organizacijoje, turėtų būti kaip nors atlyginamas. Tačiau tyrimai parodė, kad atlygis neturėtų būti finansinis.

REKLAMA

Mokslininkai tyrė žmonių norą savanoriauti tuo atveju, jei jiems už tai būtų sumokėta. Įdomu tai, kad kuomet asmuo turėjo finansinę paskatą užbaigti darbą, jie ėmė savanoriauti trumpiau.

Nors tai gali sukelti idėją, kad žmonės labiau linkę padaryti kažką gero tada, kai nekalbama apie finansinį atlygį, tai taip pat reiškia, jog organizacijų galimybės paskatinti žmones savanoriauti yra gana ribotos, kadangi tai priklauso nuo žmonių norų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų