10. Eksperimentas įrodo nebent tai, kad skirtinga informacija piniginėse sukelia radusiam žmogui skirtingus jausmus, dėl kurių iš dalies priklauso jo pasirinkimas grąžinti ar negrąžinti rastos piniginės. Kūdikio nuotrauka sukelia gerumo jausmus, dėl to norisi grąžinti, panašiai ir su šunų nuotraukom, o jeigu mato, kad piniginė priklauso tam, kuris mėgsta aukoti, tai tuo puikiai gali nuramint savo sąžinę įsivaizduodamas, kad šįkart jis ir yra ta labdara.
9. O dėl ko daugiau aukot labdarai? Rimtai. Is gailescio? Kad ir kaip begalvotum vistiek galiausiai prieisi isvados, kad zmogus nieko nedaro be tikslo jaustis geriau. Vienaip ar kitaip tai turi jam nešti asmeninę naudą. Net ir aukodamas iš gailesčio žmogus siekia pasijusti geras ir gailestingas. Ir čia nėra nieko blogo. Taip sutvarkytas pasaulis.
8. Žinoma, gyvūnus tyčia traiškyti yra blogai. Iš kitos pusės galbūt žmonės gyvates traiškė ne todėl, kad jiems tai buvo smagu, galbūt jie siekė apsaugoti kitus nuo galimo įkandimo neįvertinę, kad greitkelyje toks pavojus yra minimalus.
7. Tai jau iš tikro darosi problema. Ko gero dėl to kaltas žmonių nemokėjimas tinkamai naudotis technologijomis. Žmonės ima tikrą pasaulį painioti su virtualiu arba pripranta įvykius realiame pasaulyje stebėti kaip filmus tv ekrane. Todėl taip užhipnotizuoti nebesugeba tinkamai reaguoti į situaciją.
6. Savanoriai dirba be finansinio atlygio todėl, kad darbas be atlygio yra kaip aukojimas. Būtent aukodami savo darbą jie gali pasijausti gerais žmonėmis ir vien dėl to dirba uoliai. Jei jiems yra mokami, kad ir nedideli pinigai, dalį to džiaugsmo ir malonumo dirbti jie praranda. Geriausias atlygis savanoriui yra pripažinimas ir pagarba, todėl už tuos pinigus geriau rengti viešus apdovanojimus.