REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vynas – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, kuris jau tūkstančius metų yra neatsiejama daugelio tautų kultūros dalis. Vynas yra gardžių patiekalų ingredientas, jis derinamas su maistu, naudojamas ritualinėse apeigose, o įvairiausi vynai gaminami beveik visame pasaulyje. Ilgametė istorija ir daugybė skirtingų rūšių bei patiekimo subtilybių apipynė vyną gausybe mitų. Susipažinkime su dažniausiai pasitaikančiais ir juos sugriaukime!

Vynas – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, kuris jau tūkstančius metų yra neatsiejama daugelio tautų kultūros dalis. Vynas yra gardžių patiekalų ingredientas, jis derinamas su maistu, naudojamas ritualinėse apeigose, o įvairiausi vynai gaminami beveik visame pasaulyje. Ilgametė istorija ir daugybė skirtingų rūšių bei patiekimo subtilybių apipynė vyną gausybe mitų. Susipažinkime su dažniausiai pasitaikančiais ir juos sugriaukime!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 1. Brangus vynas – geras vynas.

Žinoma, būtų kvaila teigti, kad brangūs vynai yra prasti. Dažniausiai tai brandinti, puikiai subalansuoti, subtiliu skoniu pasižymintys gėrimai, tačiau „geras“ - plati sąvoka. Profesionalūs someljė, vyno gamintojai, o taip ir etiketo ekspertai rekomenduoja vyną derinti prie tiekiamų patiekalų bei „progos“.

REKLAMA

Brangaus vyno butelį vertėtų atkimšti švenčiant, gaminant prie jo tinkančius, iš puikios kokybės produktų paruoštus patiekalus, tačiau neįpareigojančio pikniko metu, kepant dešrainius ar gardžiuojantis paprastų sūrių rinkiniu nebrangus stalo vynas – geras vynas.

Mitas nr. 2. Vynas gerėja su amžiumi.

Populiariame priežodyje, teigiančiame, kad vynas gerėja su amžiumi yra tik menkutis tiesos krislelis. Daugumą (net 90%) vynų reikėtų suvartoti per metus nuo jų išpilstymo į butelius, o ilgiau brandinti ir saugoti galima tik apie 10% raudonojo vyno rūšių ir apie 5% baltojo. Šie išskirtiniai vynai metams bėgant iš tiesų gerėja – jų skonis ir aromatas tampa sodresnis ir subtilesnis. Didžioji dalis vynų paprasčiausiai genda, jų skonis nepasikeičia arba suprastėja – prarandamas gaivumas, maloni gėrimo tekstūra, daugiasluoksnė skonio ir aromato paletė.

REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 3. Tikri gurmanai nevertina saldaus vyno.

Užkietėję snobai teigia, kad saldus vynas yra skirtas diletantams, stokojantiems išmanymo ir mokėjimo vertinti šį taurų gėrimą. Sausų vynų skonių paletė dažniausiai yra sudėtingesnė, juos ragaujant galima pajusti ir užuosti tiek gaivią žolę ar rūgščius obuolius, tiek ir kartų tabaką ar kvapnius prieskonius, o štai saldieji vynai įprastai siejami su vaisiais – persikais, abrikosais, figomis.

Tikri gurmanai vertina ne tik vyno skonį, bet ir jo patiekimą, o saldūs vynai, žinoma, puikiai pabrėžia saldumynų, kepinių, desertų skonį, tačiau jų subtilybes atskleidžia ir sūriai, paštetai, riešutai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 4. Prancūzijos vynai – geriausi pasaulyje.

Prancūzija – vyno kraštas ir šio titulo niekas neatims, tačiau laikai, kuomet tik ši šalis galėjo pasigirti pačiais geriausiais vynais, jau baigėsi. Šiandien puikius, kokybiškus, vertinamus ir mėgiamus vynus spaudžia tiek gilias vyndarystės tradicijas puoselėjančios Senojo pasaulio valstybės – Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Vokietija, tiek ir į šią sritį, palyginti neseniai įsiliejusios Naujojo pasaulio atstovės - Čilė, Argentina, PAR, JAV, Australija ir Naujoji Zelandija.

REKLAMA

Senojo pasaulio vynai vertinami dėl gilių tradicijų suformuoto skonio, lengvumo, subtilios paletės, tačiau Naujojo pasaulio vyndariai giriami dėl inovatyvumo, drąsaus naujausių technologijų taikymo, sumanaus skirtingų veislių uogų maišymo ir originalių bei stebinančių gėrimų gaminimo.

Mitas nr. 5. Dekantuojamas tik raudonasis vynas.

Dekantavimas – nuosėdų atskyrimas perpilant skysčius. Brandintame raudonajame vyne dažnai esti nedidelis kiekis nuosėdų, tačiau jų rečiau, bet pasitaiko ir baltajame vyne, be to, pastarajame susidaro kristalinės medžiagos, romantiškai vadinamos „vyno deimantais“. Nuosėdos nėra pavojingos, neturi ryškaus skonio, tačiau gerti vyną su jomis nemalonu. Dekantuoti vertėtų tiek raudonąjį, tiek ir baltąjį vyną dar ir dėl gėrimo sąlyčio su oru. Deguonies gavęs vynas atsiskleidžia, juntama didesnė, subtilesnių ir ryškesnių aromatų bei skonių įvairovė.

REKLAMA

Mitas nr. 6. Raudonasis vynas dera su mėsa, baltasis – su žuvimi.

Atrodytų nelaužoma „Raudonasis vynas dera su mėsa, baltasis – su žuvimi“ taisyklė turi tiek daug išimčių, kad ja remtis nereikėtų. Tiesa, kad prie tirštų, riebokų jautienos troškinių puikiai tinka „sunkesnis“ raudonasis vynas, o prie baltos, garintos žuvies – gaivus baltasis.

Kita vertus, kiaulienos skonį puikiai papildo tiek raudonieji, tiek ir baltieji vynai, o štai prie riebios žuvies, pavyzdžiui, ant grotelių keptos lašišos, baltasis vynas tikrai netiks, raudonasis Pinot Noir – kur kas geresnis pasirinkimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 7. Baltasis vynas tiekiamas šaltas, raudonasis – kambario temperatūros.

Kambario temperatūra – sąlyginė sąvoka. Europiečiai savo namuose įprastai palaiko 16-18oC temperatūrą, amerikiečiai – 20oC. Raudonąjį vyną, priklausomai nuo vynuogių rūšies, reikėtų patiekti „europietiškos“ kambario temperatūros, t.y. 16-18oC, kadangi gėrimui įšilus ima garuoti alkoholis, nustelbiantis vyno aromatą.

Baltąjį vyną iš tiesų reikia atšaldyti labiau, tačiau gėrimas neturi būti ledinis – perdėm atšaldžius nepajusite tikrojo vyno skonio, neužuosite nuostabių kvapų, manoma, kad ženkliai šaldomas prastas baltasis vynas, siekiant užmaskuoti jo ydas. Baltąjį sausą vyną reikėtų tiekti 10-12oC, saldų – šaltesnį, atvėsintą iki 7-8oC.

REKLAMA

Mitas nr. 8. Atkimštas vynas turi „pakvėpuoti“.

Sąlytis su deguonimi teigiamai veikia įvairius vynus, tačiau įprotis atkimšus butelį jį kuriam laikui atidėti, leidžiant vynui „pakvėpuoti“, teikia mažai naudos. Pailgas butelis ir siaurutis jo kaklelis neleidžia prasiskverbti pakankamam oro kiekiui, tad, norėdami atskleisti geriausias vyno skonines savybes, naudokite dekanterį.

Mitas nr. 9. Raudonieji vynai yra labiau vertinami.

Raudonieji vynai pasižymi subtiliais poskoniais, elegantišku aromatu, taip pat jie vertinami dėl didesnio antioksidantų kiekio, mažesnės cukraus koncentracijos, juose daugiau mineralinių medžiagų, nei baltuosiuose vynuose.

REKLAMA

Nepaisant to, trumparegiška vienareikšmiškai teigti, kad raudonieji vynai yra geresni. Daugybė baltųjų vynų pasižymi nuostabiu skoniu ir aromatu, o reti, brandinti Chenin blanc arba Chardonnay yra labai geidžiami, jų butelio kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų.

Mitas nr. 10. Raudonas vynas sukelia stipresnes pagirias.

Egzistuoja mitas, kad raudonajame vyne esantys sulfitai lemia stipresnes pagirias ir nepakeliamą galvos skausmą ryte po degustacijos. Sulfitai yra dažnas konservantas, kuris plačiai naudojamas maisto pramonėje. Jų galima aptikti vėžiagyviuose, moliuskuose, džiovintuose vaisiuose, daržovėse ir grybuose, grūduose, konditerijos gaminiuose, tačiau suvalgę salotų su krevetėmis galvos skausmu juk nesiskundžiame?

Sulfitai iš tiesų gali sukelti alerginę reakciją, kuri dažnesnė tarp astma sergančių žmonių, tačiau pagirias ir galvos skausmą lemia ne vyno spalva, o saiko stoka. Vynu mėgaukitės atsakingai!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų