Skrisdamas tarpžvaigždine erdve, NASA zondas „Voyager 1“ užregistravo Saulės cunami – įelektrintų Saulės dalelių pliūpsnį, pasiekusį zondą praėjus beveik metams nuo jų išmetimo iš Saulės.
Tai jau antroji tokia banga, užregistruota zondo – pirmoji įvyko pernai, ir leido padaryti išvadą, kad „Voyager 1“ jau paliko heliosferą ir skrieja už Saulės sistemos ribų.
„Paprastai tarpžvaigždinė erdvė yra tarsi ramus ežeras“, teigia Edas Stounas, mokslininkas, dirbantis šiame projekte nuo 1972 metų. „Tačiau kai įvyksta didelis Saulės plazmos išmetimas, didelė, tarsi cunamio banga nuvilnija per erdvę ir sužadina tarpžvaigždinės erdvės įelektrintas daleles. Visa aplinka apie zondą ima skambėti tarsi varpas. Tai ir užfiksuoja prietaisai, esantys zonde“.
Jo plazmos matavimo prietaisas atsiuntė duomenis, leidusius apskaičiuoti šių svyravimų dažnį – jie ir leido padaryti išvadą, kad „Voyager 1“ paliko Saulės sistemą. Pasirodė, kad plazma apie jį dabar yra maždaug 40 kartų tankesnė, nei Saulės sistemos ribose. Taip yra todėl, kad Saulės vėjas „nupučia“ įelektrintas daleles tolyn, o tankesnės plazmos dalelės osciliuoja didesniu dažniu.
Tiesa, tas tankis yra artimas vakuumui - vos viena įelektrintų dujų dalelė dešimtyje kubinių centimetrų, o registruojamas dažnis - 2-3 kilohercai.
Kito prietaiso - kosminių spindulių matuoklio - duomenys leido nustatyti, kad plazmą „skambėti“ privertė įelektrintų dalelių pliūpsnis iš Saulės.
Plazmos tankis apie „Voyager 1“ beveik nekinta jau daugiau nei metus – tai įrodymas, kad heliosfera įveikta, ir „Voyager 1“ tapo pirmuoju žmonių sukurtu objektu, palikusiu Saulės sistemą.
Jo dvynis, zondas „Voyager 2“, nors buvo paleistas 16 dienų anksčiau nei „Voyager 1“, dėl parinktos kitokios orbitos, leidusios praskrieti Uraną ir Neptūną, tarpžvaigždinę erdvę pasieks po kelių metų.
Šie abu palydovai, paleisti 1977 metais, yra ilgiausiai kosmose veikiantys aparatai.
