voyager

Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje, „Chrysler Grand Voyager“ automobilio vairuotojas prarado sąmonę. Liudininkų teigimu, praradęs sąmonę vairuotojas pravažiavo perėją ir atsitrenkė į gatvėje stovintį „Honda Accord“ automobilį. Praeiviai ištraukė iš automobilio sąmonę praradusį „Chrysler“ vairuotoją, kuris buvo sukniubęs prie vairo. Žmonės stengėsi atgaivinti pusamžį vyrą. Vėliau tai darė ir atvykę greitosios pagalbos darbuotojai. Tik po keliolikos minučių vairuotojo širdis pradėjo plakti.

Skrisdamas tarpžvaigždine erdve, NASA zondas „Voyager 1“ užregistravo Saulės cunami – įelektrintų Saulės dalelių pliūpsnį, pasiekusį zondą praėjus beveik metams nuo jų išmetimo iš Saulės. Tai jau antroji tokia banga, užregistruota zondo – pirmoji įvyko pernai, ir leido padaryti išvadą, kad „Voyager 1“ jau paliko heliosferą ir skrieja už Saulės sistemos ribų. „Paprastai tarpžvaigždinė erdvė yra tarsi ramus ežeras“, teigia Edas Stounas, mokslininkas, dirbantis šiame projekte nuo 1972 metų.

Kosminis zondas „Voyager-1“ buvo paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, prieš daugiau nei 36 metus, tačiau skaičiuojant technologijų pažanga, matyt galima būtų sakyti, kad jį nuo šiuolaikinių kosminių technologijų skiria bent tūkstantmetis kompiuterinių metų. Įdomu, kad „Voyager-2“ buvo paleistas anksčiau nei „Voyager-1“, 1977 metų rugpjūčio 20 dieną, tačiau „Voyager-1“ skriejo greičiau ir aplenkė savo dvynį.

Daugelis mūsų, įstrigusių čia, Žemės planetoje, turime galimybę matyti tik labai mažą Saulės sistemos dalelytę: ryškią Saulę dienomis, Mėnulį ir planetas naktimis. Bet iš tiesų Saulės sistema yra nepalyginamai didesnė, erdvesnė ir... taip, siekia ištisus šviesmečius. Kiek šviesmečių? Prieš atsakant į klausimą, koks yra tikrasis Saulės sistemos dydis, reikia susitarti dėl matavimo vienetų.

NASA tiki, kad vieną dieną Jupiterio palydove Europoje gyvens žmonės. Maža to, subūrė mokslininkų komandą, kuri iškeltų konkrečius uždavinius Jupiterio mėnulyje ant ledo paviršiaus nusileidusiai misijai.

Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“. Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. 36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį.

Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika, vykstanti šiandien! Saulės sistemos ribos prieigose šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Tiesa, tiksliai pasakyti, ar šiuo metu zondai jau paliko Saulės sistemą, gana sudėtinga, mat tai priklauso nuo to, kaip bus apibrėžiamas Saulės sistemos pakraštys.

NASA zondas „Voyager 1“ naują, mokslininkams iki šiol nežinotą Saulės sistemos erdvės dalį, informuoja Space.com. Pasiekti Saulės sistemos ribas ir žengti už jų kosminiai zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ mėgina jau nuo 1977 m. ir artimiausiu metu gali tapti pirmaisiais žmogaus sukurtais objektais, paliksiančiais Saulės sistemą. Kada tiksliai įvyks zondų išskriejimas į tarpžvaigždinę erdvę, mokslininkai nebuvo tikri.

Po dviejų savaičių į kosmosą bus paleista raketa su kosminiu atviruku, skirtu nežemiškų civilizacijų atstovams. Lapkričio 20 dieną planuojamas Rusijos raketos „Proton-M“ su 6,6 tonų ryšių palydovu „EchoStar XVI“ paleidimas. Šis palydovas suksis aplink Žemę geostacionaria orbita ir iš kitų šios serijos palydovų išsiskirs tuo, kad jį pasirinko tarptautinio kūrybinio projekto „Last Pictures“ vykdytojai.