zondas

NASA penktadienį paskelbė įspūdingų naujų nuotraukų, atsiųstų marsaeigio „Perseverance“, įskaitant vieną, kurioje aparatas matomas atsargiai lynais nuleidžiamas ant Marso paviršiaus. Pastaroji nuotrauka, padaryta iš nuleidžiamojo modulio, pakibusio virš paviršiaus veikiant šešiems raketiniams varikliams, yra pirmasis tokio pobūdžio NASA gautas vaizdas.

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.

NASA zondas įvykdė istorinę misiją ir paėmė uolienų mėginių iš senesnio už Saulės sistemą asteroido. Mokslininkai sako, kad šis mėginys – Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, kuri padės sužinoti apie Žemės ir kitų planetų kilmę. Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių.

Indijos kosmoso programa šeštadienį patyrė didelę nesėkmę, praradusi ryšį su kibernetiniu zondu, likus vos kelioms akimirkoms iki planuoto jo valdomo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus. Premjeras Narendra Modi stengėsi padrąsinti nusiminusius mokslininkus ir apstulbintą šalį, Bangalore įsikūrusiame Mėnulio tyrimų programos skrydžių valdymo centre pareiškęs, kad Indija didžiuojasi jų pasiekimais, taip pat apkabinęs pastebimai susijaudinusį misijos vadovą.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo "Hayabusa2", sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu paviršiuje. Per šią precedento neturinčią operacija siekiama paimti grunto mėginį iš didesnio gylio, ieškant užuominų apie Saulės sistemos formavimosi ankstyvąjį laikotarpį.

JAV kosmoso agentūra NASA šeštadienį paleido į Marsą savo zondą „InSight“, kuris nusileis ant Raudonosios planetos paviršiaus ir fiksuos „Marso drebėjimus“. Marsaeigis paleistas kartu su „Atlas V“ raketa 4 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku iš Kalifornijos Vandenbergo oro pajėgų bazės.

NASA trečiadienį paleido 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės skalbimo mašinos dydžio kosminį aparatą, turintį padėti smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių Žemės dydžio planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. „Trys, du, vienas – ir kylam!“ – pasakė NASA komentatorius Mike'as Curie (Maikas Karis), kompanijos „SpaceX“ raketai „Falcon 9“ su zondu „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) 18 val. 51 min. vietos (ketvirtadienį 1 val.

Europos ir Japonijos mokslininkai ketvirtadienį išdidžiai pristatė „BepiColombo“ erdvėlaivį, kuris leisis į septynerių metų trukmės kelionę į Merkurijų – vieną iš paslaptingiausių Saulės sistemos planetų. „BepiColombo“ erdvėlaivis bus paleistas ateinančiais metais. Tai bus pirmoji Europos kosmoso agentūros (ESA) misija į arčiausiai Saulės esančią planetą. Verta paminėti, kad „BepiColombo“ yra tikrai nestandartinis laivas, kadangi į orbitą neš du palydovus – Europos ir Japonijos.

Parkerio Saulės zondo misija NASA vadinama pirmuoju žmonijos vizitu Saulėje. Kitąmet vasarą į kosmosą pakilsiantis zondas net septynerius metus sukdamas ratus aplink Venerą artės prie mūsų šilumos šaltinio, mūsų žvaigždės Saulės. Skelbiama, kad zondas atliks seriją beprecedenčių priartėjimų prie Saulės atmosferos. Žinoma, artimais praskriejimais pro Saulę tai galima vadinti matuojant kosminiais matais. Mat atstumas iki Saulės sieks apie 7 mln. km.