Dabartinis vandenynų vandens lygis užfiksuotas tik prieš 120 tūkst. metų. Tada vandeniui įšilus ledynai pradėjo katastrofiškai greitai tirpti.
Meksikos nacionalinio universiteto profesorius Paulas Blanchonas teigia, kad per ateinančius 100 metų reikės iš naujo sudaryti daugelio pakrančių žemėlapius.
Nemažai mokslininkų mano, kad vandenynų vandens lygis kyla dėl šylančio planetos klimato.
2007 metais Jungtinių Tautų (JT) mokslininkai prognozavo, kad vien dėl atšilusio vandenyno vandens temperatūros vandens lygis iki 2010 metų pakils 53 cm.
Santykinai žemai pakilęs vanduo jau privertė kai kurių mažų salų gyventojus apleisti savo gyvenamąją vietą. Kylantis vandens lygis sujaukė ir milijonų žmonių, gyvenančių Azijos ir Afrikos pakrančių deltose, kasdienybę.
Mokslininkai jau buvę įspėję, kad tirpstantys ledynai vakarų Antarktidoje bei Grenlandijoje savyje turi tiek užšaldyto vandens, kad jiems ištirpus jūrų vandens lygis šoktelėtų mažiausiai 13 metrų.
Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad 3 metrų vandens lygio padidėjimas nusiaubtų tuziną didžiųjų pasaulio miestų, pradedant Šanchajumi, Kalkuta, Naujuoju Orleanu ir baigiat Majamiu ar Bangladešu.
Mokslininkai tikina, kad paskutinį kartą toks aukštas jūrų vandens lygis buvo užfiksuotas prieš 120 tūkst. metų. Jie savo tyrimą grindžia neseniai Meksikoje rasto koralinio rifo liekanomis. Jis padėjo tiksliai nustatyti istorinių jūrų vandens lygį.
Anot jų, prieš 120 tūkst. metų vandens lygis staiga šoktelėjo tris metrus. Mokslininkai įsitikinę, kad tai galėjo įvykti tik dėl vienos priežasties – staigaus ledynų tirpimo.
Mokslinis tyrimas publikuotas žurnale „Nature“.
