Rykliai garsėja puikia klausa ir uosle, tačiau naujas tyrimas rodo, kad kai kurios rūšis geba labai tiksliai orientuotis net ir per didelius atstumus.
„Kalbant paprastai, jie žino, kur keliauja“, – kalbėjo tyrimo bendraautorius Yannis Papastamatiou iš Floridos gamtos istorijos muziejaus.
„Dauguma žmonių gali nukeliauti į žinomą vietą, esančią už 6–8 kilometrų, tačiau įsivaizduokite, jei tai reiktų daryti giliai po vandeniu ir naktį“, – kalbėjo jis.
JAV ekologai stebėjo 8 tigrinius ryklius, 9 juodapelekius rifinius ryklius ir 15 paprastosiomis jūrų lapėmis vadinamų ryklių. Jie visi pažymėti siųstuvais ir išleisti netoli Havajų, Palmyros atole Ramiajame vandenyne arba pietų Kalifornijoje, o tuomet sekti nuo 7 iki 72 valandų, praneša naujienų agentūra AFP.
Juodapelekiai rifiniai rykliai plaukė gana atsitiktinai, per daug nenutoldami nuo gyvenamosios vietovės, o tigriniai rykliai ir jūrų lapės nukeliavo ilgesnius atstumus, dažnai turėdami aiškų jausmą, kur plaukia.
Didžiausi keliauninkai pasirodė beesą tigriniai rykliai, tyrimo metu nuplaukę daugiau kaip 8 kilometrus. Kai kurie tyrėjai užfiksavo, kad šios rūšies rykliai pasiekdavo ir už 50 kilometrų esantį kelionės tikslą.
Tačiau vis dar lieka paslaptis, kaip rykliai sugeba taip naviguoti.
„Bet kuris nardantis žmogus žino, kad rasti kelią po vandeniu be kompaso yra labai sudėtinga, tačiau nustatėme, kad tigriniai rykliai tai sugeba“, – kalbėjo Y. Papastamatiou.
Tarp šį ryklių gebėjimą aiškinančių teorijų – „kognityvinis žemėlapis“, besiremiantis žiniomis apie vandenyno sroves ir temperatūras, kurios veikia tokiu pačiu principu, kaip orientyrai ant žemės. Taip pat spėliojama, kad rykliai orientuojasi pagal Žemės magnetinį lauką.
Tyrimas publikuojamas leidinyje „ Journal of Animal Ecology“.
