Chirurginė invazija savaitės pabaigoje dažniau baigiasi paciento mirtimi, nei operacijos, atliekamos savaitės pradžioje, nustatė Didžiosios Britanijos mokslininkai.
Londono Imperinio koledžo tyrėjai išsiaiškino, kad savaitės pabaigoje ir savaitgalį operuojamiems žmonėms gresia didesnis mirties pavojus. Priešingai, faktai liudija, kad sėkmingiausios operacijos atliekamos pirmadieniais.
Pasak mokslininkų, „nedarbo dienos efekto“ sąvoka nesėkmingoms chirurginėms operacijoms apibūdinti naudojama jau seniai. Didesnis pacientų mirtingumas nedarbo dienomis beveik visada aiškinamas sunkesnėmis pacientų būklėmis: jei operacija buvo atliekama nedarbo dieną, vadinasi, pacientas negalėjo ilgai laukti. Taip pat remiamasi argumentu, kad dėl personalo trūkumo nedarbo dienomis nepavyksta užtikrinti reikiamą medicinės pagalbos kokybę.
Tačiau Londono Imperinio koledžo mokslininkai nusprendė statistiškai patikrinti šių argumentų pagrįstumą. Jie pasitelkė Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos duomenis apie operuotus pacientus. Mirtimi po operacijos buvo laikoma mirtis, kuri ištiko pacientą ne vėliau nei po 30 dienų po operacijos.
Tyrėjai gavo duomenis apie 4 133 346 šalyje atliktas chirurgines operacijas, 27 582 iš jų baigėsi pacientų mirtimi per 30 dienų nuo operavimo. Pranešama, kad 4,5 proc. visų šių operacijų buvo atliktos nedarbo dienoms. Mirtis per 30 dienų pacientus ištiko 35 atvejais iš 1000, kai buvo šalinama dalis žarnyno ar skrandis, 24 atvejais iš 1000 pašalinus storąją ar tiesiąją žarną, 20 atvejų iš 1000 koronarinio šuntavimo metu, 34 atvejais iš 1000 operuojant pilvo aortos aneurizmą ir 20 atvejų iš 1000 šalinant plaučius. Paaiškėjo, kad statistiškai visos operacijos, išskyrus pilvo aortos aneurizmą, pasižymėjo didesnio mirtingumo nei įprastai tendencija tais atvejais, kai operuojama buvo savaitės pabaigoje.
Britų mokslininkai statistiškai nustatė, kad mirties po operacijos tikimybė vis labiau didėja sulig kiekviena iš eilės savaitės diena, pradedant nuo pirmadienio. Pirmadienį operuojamų pacientų pavojus mirti per artimiausias 30 dienų yra žymiai mažesnis, nei penktadienį, skelbiama Imperinio koledžo pranešime.
Taigi, pasak tyrimo autorių, statistiniai rezultatai patvirtina, kad vadinamasis „nedarbo dienos efektas“ – ne prasimanymas, jis egzistuoja iš tikrųjų. Galima jo priežastis yra ta, kad komplikacijos po operacijos prasideda per pirmąsias 48 valandas po jos pabaigos, ir tai, kad paciento nebeįmanoma išgelbėti, esą yra susiję su mažesniu ligoninės personalo skaičiumi ir kvalifikuotų specialistų, galinčių suteikti neatidėliotiną pagalbą, stoka. Tiesa, patys medikai tvirtina, kad D. Britanijoje ir darbo, ir nedarbo dienomis ligoninėse dirba vienodai kvalifikuoti specilaistai.
Atrodo, jei pacientai kategoriškai atsisakytų gultis po chirurgo skalpeliu savaitės pabaigoje, medikai neturėtų pernelyg piktintis tokiais keistais įgeidžiais: galų gale jie paremti moksliniais faktais.
