Naujas genetikų tyrimas atskleidė tai, ką moterys ir taip žinojo: krūtų audiniai sensta žymiai greičiau už kitus jų organizmo audinius. Brandžios moters krūtinės audinių biologinis amžius vidutiniškai yra 2–3 metais didesnis, nei jos smegenų, širdies, plaučių, kepenų, inkstų ir kitų organų bei kūno dalių chronologinis amžius.
Tokią išvadą priėjo žmogaus genetikos specialistas, Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius Steve'as Horvathas, kurio tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Genome Biology“. Prof. S. Horvathas aptiko biologinį laikrodį, galintį nustatyti daugumos žmogaus organizmo audinių biologinį amžių, praneša „The Times“.
Kiekvienas iš mūsų sensta, tačiau mokslininkai vis dar iki galo negali suprasti, kodėl tai vyksta. Naujasis tyrimas, kurio autoriui pavyko atrasti mūsų genome esantį biologinį laikrodį, gali padėti išsiaiškinti mūsų kūno senėjimo priežastis ir galimus būdus jam pristabdyti, sakoma pranešime. Be to, šio tyrimo rezultatai gali labai praversti tiriant vėžio priežastis ir galimas kamieninių ląstelių panaudojimo sritis.
Ankstesni su biologiniais žymenimis susieti tyrimai apsiribojo žmogaus seilėmis, hormonais ir telomeromis, tačiau prof. S. Horvathui pirmajam pavyko identifikuoti genetinį žmogaus organizmo laikrodį, leidžiantį tiksliai išmatuoti įvairių žmogaus organų, audinių ir ląstelių tipų amžių. Mokslininkas savo dėmesį buvo sutelkęs į metiliaciją – natūralų žmogaus DNR keičiantį cheminį procesą, sakoma pranešime. Jis išanalizavo 121 duomenų rinkinį, kuriuos buvo sudarę kiti tyrėjai, nagrinėję DNR metilinimo procesus sveikose ir vėžinėse ląstelėse.
Rinkdamas informaciją iš maždaug 8 000 pavyzdžių, apėmusių 51 tipo audinius ir ląsteles, prof. S. Horvathas sudarė schemą, rodančią, kaip amžius veikia DNR metiliaciją nuo žmogaus gimimo akimirkos iki 101 metų ribos. Biologiniam laikrodžiui mokslininkas panaudojo 353 žymenis, kurie keičiasi priklausomai nuo amžiaus ir apima visą žmogaus organizmą.
Tyrėjas patikrino tokio biologinio laikrodžio tikslumą bei efektyvumą lygindamas biologinį audinių amžių su jų chronologiniu amžiumi. Kai šis laikrodis patvirtino tyrimo išvadų tikslumą, mokslininkas prisipažino likęs sujaudintas ir net šiek tiek priblokštas, sakoma pranešime.
„Stebėtina, kad pavyko sukurti laikrodį, kuris patikimai užfiksuoja laiką žmogaus organizme, – pareiškė jis. – Mano metodas leidžia lyginti visiškai skirtingas kūno dalis – smegenis, širdį, plaučius, inkstus.“
Skelbiama, kad nors biologinis daugelio audinių pavyzdžių amžius atitiko chronologinį, kai kuriais atvejais buvo pastebėti gana didelis skirtumai. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad moterų krūtinės audiniai sensta žymiai greičiau už kitus. „Krūtų audinių amžius yra maždaug 2–3 metais didesnis už likusio organizmo biologinį amžių. Jei moteris serga krūties vėžiu, tai sveikas audinys, esantis šalia pažeistojo, vidutiniškai būna senesnis maždaug 12 metų“, – sakė profesorius.
Taip pat paaiškėjo, kad žmogaus senėjimo procesas nėra tolygus: biologinis laikrodis žymiai sparčiau tiksi pirmaisiais gyvenimo metais ir lytinio brendimo metu, o po to pradeda lėtėti ir maždaug iki 20 metų pasiekia stabilumą. Tada mūsų biologinis laikrodis eina beveik vienodu greičiu iki pat senatvės, sakoma pranešime.
