„Swedbank“ įspėja Lietuvos įmones apie naują apgaulės metodą, kurį pradėjo taikyti tarptautiniu mastu veikiantys internetiniai sukčiai. Įsilaužę į užsienyje veikiančių bendrovių elektroninio pašto paskyras, sukčiai jų vardu gali susiekti su Lietuvoje veikiančiais partneriais dėl galimo naujo prekių ar paslaugų užsakymo.
Nuolatiniais tiekėjais apsimetę sukčiai informuoja Lietuvoje esančius užsakovus apie tariamai pasikeitusią bendrovės banko sąskaitą ir nurodo mokėjimus atlikti į ją – taip įmonė pati perveda savo lėšas sukčiams, sakoma „Swedbank“ pranešime.
„Įprastai einamieji reikalai tarp įmonių, ypač jei viena iš jų veikia užsienio šalyje, derinami ir tvarkomi susirašinėjant elektroniniais laiškais. Žinodami šią tvarką sukčiai bando „nulaužti“ organizacijų darbuotojų elektroninio pašto paskyras – užkrečia darbo kompiuterius ir telefonus virusais, kurie nukopijuoja vartotojų slaptažodžius. Užgrobę įmonės komandos narių elektroninio pašto dėžutes, sukčiai gali peržiūrėti dviejų bendrovių korespondenciją ir atitinkamai siųsti laiškus nieko neįtariantiems adresatams, tarp jų ir esantiems Lietuvoje“, – sako „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Imituoja įprastą bendradarbiavimą
Pasak M. Montvilo, užgrobę elektroninio pašto paskyras apgavikai imituoja įprastą susirašinėjimą: „Tarkime, Vokietijoje esanti bendrovė nuolat tiekia prekes Lietuvos įmonei. Apie tai iš susirašinėjimo sužinoję apgavikai, naudodami užgrobtus partnerių elektroninio pašto adresus, apsimeta partneriais iš Vokietijos ir pasiūlo finansiškai patrauklų pasiūlymą naujam užsakymui“.
Pasak „Swedbank“ atstovo, partneriais apsimetantys sukčiai sugundo Lietuvos įmonę nauju pasiūlymu ir susitaria dėl apmokėjimo, o tada informuoja, kad pasikeitė jų banko sąskaita ir nurodo naująją – fiktyvią – banko sąskaitą. Neįtardami klastos darbuotojai įvykdo apmokėjimą ir tik po kurio laiko supranta, kad užsakytos prekės ne šiaip vėluoja, bet jų apskritai nebus. Paprastai sukčiai tuomet jau būna pasisavinę pinigus ir juos susekti būna sudėtinga.
Susisiekite su partneriais asmeniškai
„Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius pabrėžia, kad reikėtų atsargiai vertinti elektoriniu paštu gautus pranešimus apie finansinių duomenų pokyčius, apie kuriuos nebuvo įspėta iš anksto. „Jei sužinojote, kad partneriai pakeitė banko sąskaitą, geriausia tokiu atveju skambinti pačiai įmonei ir pasitikslinti, ar ši informacija yra teisinga“, – pabrėžia M. Montvilas.
Didžiausia klaida – delsimas
„Swedbank“ ekspertas taip pat pažymi, kad finansinį pavedimą galima sustabdyti, jei apie apgaulę bankui būtų pranešta nedelsiant. „Jei nuo pavedimo atlikimo nepraėjo para, mokėjimo pavedimą į kitoje šalyje esančio banko sąskaitą dar galima sustabdyti. Jūsų bankas informuos apie apgaulę kitoje šalyje esantį banką, kuriame sukčiai yra atsidarę fiktyvią sąskaitą, ir bendromis pastangos sieks apsaugoti jūsų pinigus. Tačiau kreipęsi į banką tik po kelių dienų pinigus jau galite būti praradę, nes sukčiai nedelsia ir jau būna išsigryninę gautas lėšas“, – komentuoja M. Montvilas.
„Swedbank“ atstovas taip pat pabrėžia, jog apie sukčiavimo atvejį reikia informuoti ir tos įmonės, kurios vardu buvo atliktas sukčiavimas, šalies policiją.
Užtikrinkite savo kompiuterių ir telefonų saugumą
Mindaugas Montvilas pastebi, kad visiems gyventojams bei organizacijoms labai svarbu turėti maksimaliai apsaugotus darbo bei asmeninius kompiuterius bei telefonus.
„Būkite tikri, kad prie elektroninio pašto paskyros prisijungiate tik visiškai apsaugotuose kompiuteriuose bei telefonuose. Jei naudojama antivirusinė sistema nebus efektyvi, sukčiai gali užkrėsti ir jūsų kompiuterį bei telefoną virusais ir ilgainiui nukopijuoti visus naudojamus slaptažodžius. Todėl nuolat atnaujinkite antivirusines ir kitas apsaugos programas, taip pat reguliariai keiskite savo slaptažodžius. Jeigu naudojate el. paštą telefone, būtinai naudokite telefono užraktą – taip apsaugosite savo duomenis, jei telefoną netyčia prarasite ar jį pavogs“, – pataria „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
