John Tse iš Kanadoje esančio Saskačiavano universiteto (University of Saskatchewan) ir jo kolegos iš Vokietijos Markso Planko chemijos instituto (Max-Planck-Institut für Chemie) pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, jog superlaidumas pasireiškia ir molekulinių hidridų medžiagose.
Fizikai jau senokai įtarinėjo, kad vandenilis gali būti superlaidininku, tačiau tam jį reikia suspausti iki kieto kūno pavidalo. Tam reiktų panaudoti ne mažesnį kaip 400 GPa slėgį – o tai kol kas yra neįmanoma laboratorijų sąlygomis.
Nežiūrint to, mokslininkai surado būdą, kaip galima apeiti šią sąlygą. Vokietijos ir Kanados mokslininkai nusprendė išbandyti dar vieną idėją, kurią anksčiau buvo išsakęs Neilas Ashcroftas iš Kornelio universiteto (Cornell university): reikia spausti ne gryną vandenilį, o šia medžiaga turtingus hidridus.
Tse ir jo kolegos suspaudė silaną (normalioje situacijoje tai yra įprastinis izoliatorius) iki 50 GPa slėgio. Taip silanas virto metalu – kitaip tariant, laidininku. Toliau spaudžiant ir šaldant, jame ėmė reikštis superlaidumo savybės. Superlaidumas visiškai pasireiškė esant 17 laipsnių pagal Kelviną temperatūrai, o suspaudimo slėgis svyravo nuo 96 iki 120 GPa. Tai beveik 4 kartus mažesnis slėgis, nei reikėtų suspausti gryną vandenilį siekiant to paties efekto.
Plačiau apie atliktus eksperimentus galima paskaityti žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
Šis atradimas mokslininkams leis kurti naujas medžiagas, pasižyminčias superlaidumo savybėmis. Galbūt pavyks sukurti net tokias medžiagas, kurios superlaidumą pasieks prie aukštesnių temperatūrų ir mažesnio slėgio. Pats John Tse planuoja ir toliau tęsti šiuos tyrimus. Taip pat jis planuoja patyrinėti, ar vandenilio hidridai nepalengvintų vandenilio saugojimo.
