Stenfordo universiteto mokslininkai sukūrė visiškai naują medžiagą, galinčią atvėsinti paviršius tada, kai intensyviai šviečia saulė, ir taip pakeisti oro kondicionierių poreikį.
Pagrindiniai principai, kuriais vadovavosi mokslininkai, buvo du – tokia medžiaga turėtų atspindėti kuo daugiau saulės spindulių ir jos struktūra taip pat turi efektyviai skleisti šilumą atgal į aplinką - spinduliuoti infraraudonuosius spindulius būtent toje bangų ilgių srityje, kurioje atmosfera yra beveik skaidri.
Sukurta nauja struktūra, „sumuštinio“ principu sudaryta iš įvairių medžiagų sluoksnių, pavyko pasiekti abu tikslus.
Vėsinančios medžiagos struktūra: pirmieji du sluoksniai – silicio karbido (SiC) ir kvarco tinkleliai, beveik nesugeriantys Saulės šviesos, tačiau efektyviai išspinduliuojantys infraraudonuosius spindulius. Po jais – keli magnio fluorido ir titano oksido sluoksniai, suformuoti ant sidabro pagrindo, tarnaujantys kaip plačiajuostis Saulės spindulių reflektorius.
Stanfordo mokslininkų grupei pavyko išspręsti iškilusią problemą suderinant kelias nanofotonines medžiagas, turinčias skirtingas savybes – vienos tų medžiagų gerai išspinduliuoja šilumą reikiamame diapazone, o kitos – gerai atspindi regimąją šviesą.
Šios medžiagos kvadratinis metras sugeba pasiekti net 100 W vėsinimo galią. Palyginimui, tokio pat ploto 10 procentų efektyvumo Saulės modulis saulėtą dieną taip pat gali generuoti maždaug tokios pat galios elektros energiją. Tai reiškia, kad tokios aušinimo plokštės, sumontuotos ant stogo, galėtų pilnai pakeisti saulės modulius, tiekiančius energiją oro kondicionavimo sistemai, vėsinančiai pastatą.
Be to, tokia plokštė yra pasyvusis elementas, kuriam nereikia elektros energijos, jis neturi jokių judančių dalių, nereikalauja priežiūros ir vos sumontuotas, iš karto ima vėsinti paviršių prie kurio yra pritvirtintas. Tai gali būti ir pastatai, ir transporto priemonių stogai, įvairūs atvirame lauke veikiantys įrenginiai.
