RRT teigimu, vartotojai kaimiškose vietovėse gali visavertiškai naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis, tačiau vidutinė duomenų gavimo sparta kaimiškose vietovėse yra apie 30–50 proc. mažesnė nei vidutinė šio rodiklio vertė, apskaičiuota pagal matavimus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Atitinkamai vidutinė duomenų siuntimo sparta kaimiškose vietovėse buvo apie 50-60 proc. mažesnė nei duomenų siuntimo verčių vidurkis, apskaičiuotas didmiesčiuose.
RRT gegužės–rugsėjo mėnesiais vertino mobiliojo ryšio spartą ir interneto duomenų perdavimo greitį Utenos, Tauragės ir Plungės rajonų savivaldybių teritorijose. Jose atlikti kokybės rodiklių matavimai „Bitė Lietuvos“, „Telia Lietuvos“ ir „Tele2“ tinkluose.
Pasak tarnybos, vidutinė duomenų gavimo sparta kaimiškose vietovėse siekė nuo 35 iki 93 megabaitų per sekundę priklausomai nuo pasirinkto operatoriaus tinklo, vidutinė duomenų siuntimo sparta buvo nuo 8,7 iki 13,1 megabaito, delsos rodiklio vidurkis svyravo nuo 60 iki 79 milisekundės.
Kitaip nei mobilios interneto prieigos atveju, mobiliojo kalbinio ryšio kokybė kaimiškose vietovėse, nors ir šiek tiek žemesnio lygio, yra labai panaši į tą, kuri pasiekiama didžiuosiuose miestuose.
Anot RRT, mobiliojo interneto prieigos kokybę lemia operatoriaus tinklo signalo lygis toje geografinėje vietoje, kurioje yra galinis įrenginys. Tose vietovėse, kur fiksuotos duomenų gavimo spartos vertės dažniau nesiekė 1 megabaito per sekundę, strigo ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos – fiksuoti nesėkmingi ir nutrūkę skambučiai.
