ryšių reguliavimo tarnyba

Gyventojai norėtų greitesnių pašto paslaugų, tačiau už tai daugiau mokėti nesutiktų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT. Daugiau nei pusė (58 proc.

Registrų centrui už 2021 metais neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 16,2 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai RRT buvo nustačiusi, kad už tai Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta 15,1 mln. euro, o 1,1 mln. eurų buvo pripažinti nepagrįstais. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris nurodė, kad RRT turi iš naujo įvertinti 1,1 mln. euro.

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 9,19 mln. eurų, arba 29 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija. RRT rugpjūtį buvo pateikusi preliminarią išvadą, kad pašto prašoma kompensuoti suma už 2022 metus negali viršyti 8,76 mln. eurų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo panaikinti reikalavimą pašto siuntas įteikti gavėjui asmeniškai pasirašyti, taip pat siūlo suteikti galimybę reikalauti žalos atlyginimo už dingusią ar sugadinto pašto siuntą, pranešė RRT. RFRT inicijuoja tokias Pašto įstatymo pataisas.  „Norime pakeisti reikalavimą pašto siuntas įteikti gavėjui asmeniškai pasirašyti.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo įteisinti papildomą žmogaus tapatybės patvirtinimą vaizdo priemonėmis, pirmadienį pranešė RRT.  RRT skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad šiuo metu technologijos leistų patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu, tačiau tam reikia pakeisti teisės aktus.

Šiemet į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) kreipėsi kelios dešimtys vartotojų dėl „Bitė Lietuva“ sprendimo vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas. Pasak RRT ekspertų, deja, tokie atvejai nėra išskirtiniai, nes vartotojų paklausimų ir prašymų nagrinėti su ryšio operatoriais kilusius ginčus dėl vienašališkai pakeistų iš anksto sutartų paslaugų teikimo sąlygų sulaukiama dažnai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Technologinė pažanga ne tik palengvina ir paspartina kasdienių darbų atlikimą, tačiau kelia ir tam tikrų rūpesčių. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų gali lemti ne tik per menką fizinį aktyvumą, bet ir sumažėjusią savivertę. Dėl to kai kurios valstybės imasi riboti prieigą prie telefonų ir kitų įrenginių, pvz., iki 40 minučių per dieną.

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 8,76 mln. eurų, arba 23 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Lietuvos paštas prašė kompensuoti 8,86 mln. eurų, tačiau RRT šią sumą sumažino 100,3 tūkst. eurų. Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradėjo plačiajuosčio, arba didelės spartos interneto ryšio tinklų geografinės apimties tyrimą – gegužę pradėtą pirmąjį tokį tyrimą planuojama baigti gruodį, pranešė RRT. RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys teigia, kad tarnyba siekia nustatyti tokių  tinklų, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį.