JAV ir Kanados fizikai pirmą kartą įrodė, kad elementariųjų dalelių susidūrimo metu gali susiformuoti mikroskopinės juodosios skylės, pranešė „ScienceNOW“.
Pasak leidinio, tokia prielaida buvo vienas svarbiausių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), veikiančio Europos branduolinių tyrimų centre, paleidimo priešininkų argumentų.
Naujausio tyrimo medžiagą paskelbs žurnalas „Physical Review Letters“, pirminė amerikiečių ir kanadiečių mokslininkų straipsnio versija prieinama „arXiv.org“ svetainėje.
Pasak fizikų, kiekvienas fiksuotą masę turintis sferinis kūnas turi vadinamąjį Schwarzschildo, arba gravitacinį, spindulį. Kai kūno spindulys būna mažesnis už šią reikšmę, susiformuoja juodoji skylė – tokį galingą gravitacinį lauką turintis objektas, kad net šviesa negali ištrūkti iš jo kaimynystės. Žemės planetos atveju Schwarzschildo spindulys lygus 8,84 mm.
Dar 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje mokslininkai iškėlė prielaidą, kad, vykstant itin didelės energijos elementariųjų dalelių susidūrimams, gali kilti efektų, analogiškų masės susitraukimui iki Schwarzschildo spindulio. Naujausio tyrimo autoriai Matthew W. Choptuikas ir Fransas Pretorius atliko skaitinį dviejų dalelių susidūrimo modeliavimą ir nustatė, kad tokiu atveju iš tiesų gali susiformuoti mikroskopinės juodosios skylės.
Tačiau straipsnio autoriai pabrėžia, kad tokių juodųjų skylių susidarymo tikimybė LHC greitintuve yra itin maža. Tai susiję su tuo, kad šiame greitintuve pasiekiama dalelių susidūrimo energija yra gerokai mažesnė, nei ta, kurios reikia juodosioms skylėms formuotis.
Pasak mokslininkų, mikroskopinės juodosios skylės LHC galėtų atsirasti nebent tuo atveju, jei Visatoje iš tikrųjų egzistuoja papildomos erdvinės dimensijos. Tačiau esą net ir šiuo atveju tokios skylės egzistuotų sąlyginai trumpai.
