Kai kurių mokslininkų įsitikinimu, iš pjezoelektrinių medžiagų pagamintos nanovielutės galėtų kuo puikiausiai apsigyventi mūsų kraujo kūneliuose - ten, panaudodamos kraujo tėkmę, jos galėtų generuoti ir tiekti energiją medicininiams stimuliatoriams ir bet kokiems kitiems išradėjų sugalvotiems nešiojamiesiems įrenginiams.
Šią idėją kovo 26 d. paskelbė Džordžijos Technologijų instituto (JAV) mokslininkai. Energiją būtų galima generuoti konvertuojant į elektrą žemo dažnio vibracijas, tokias kaip įvairiausi kūno judesiai, širdies plakimas ar vėjo pūtimas. Tuo tikslu būtų naudojamos iš cinko oksido pagamintos nanovielutės, kurios ne tik yra laidžios elektros srovei, bet ir pasižymi pjezoelektrinėmis savybėmis, t.y. pačios generuoja elektros srovę jas paveikus mechanine jėga.
Makroskopiniame pasaulyje žmogaus arba aplinkos energiją konvertuojantys įtaisai jau yra pasirodę (specialios Saulės elementų kuprinės arba ant kelio montuojami generatoriai), tačiau jie yra palyginti dideli ir nepatogūs. Tuo tarpu nanoįtaisai yra mažyčiai – siūlomų nanovielučių ilgis yra 5000 kartų trumpesnis nei žmogaus plauko, o skersmuo – 25 kartus mažesnis.
„Šie moksliniai tyrimai labiausiai įtakos karines technologijas, aplinkos monitoringą, biomedicininius mokslus ir netgi plataus vartojimo elektroniką“, - teigia Džordžijos Technologijų Instituto medžiagų mokslo padalinio vadovas Zhong Lin Wangas. Jo vadovaujama tyrinėtojų komanda 2006 m. pristatė pirmąjį pasaulyje nanogeneratorių, o 2007 m. jį patobulino ir pritaikė energijai generuoti iš ultragarso bangų. Jo teigimu, naujausia įtaisų karta turi daug platesnes pritaikymo galimybes.
Nanovielutes galima auginti ant metalų, keramikos, polimerų ir tekstilinių audinių. Wangas ir jo kolegos prognozuoja, kad jei tokius nanogeneratorius pavyktų pradėti gaminti pramoniniu būdu, jie galėtų tiekti energiją būtiniausioms reikmėms bet kurioje pasaulio vietoje. „Ši technologija gali generuoti energiją esant bet kokioms aplinkybėms, kol tik yra judesys“, - teigia mokslininkas. Kol kas galimi komercinės gamybos planai nėra patvirtinti.
Teoriškai tai skamba puikiai, tačiau norint platesnio išradimo pritaikymo, neišvengiamai tektų įvertinti jo poveikį žmogaus sveikatai.
