Dėl bioįvairovės mažėjimo procesų 22 proc. naminių gyvulių veislių atsidūrė ties išnykimo riba, konstatavo Norvegijoje bioįvairovės degradavimo problemas nagrinėję mokslininkai.
Konferencijoje Trondheime (Norvegija) dalyvavo apie 480 ekspertų ir vyriausybių atstovų, į kuriuos kreipęsis Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės bioįvairovės ir ekosistemos paslaugų mokslinės bei politinės platformos (IPBES) vadovas Zakri Abdulas Hamidas pareiškė, kad bioįvairovės mažėjimas vis greičiau vyksta visose srityse, taip pat ir tarp naminių gyvulių.
Pasak jo, gera žinia yra ta, kad biologinės įvairovės nykimo tempai kiek sumažėjo, tačiau naujausi duomenys rodo, kad 22 proc. naminių gyvulių veislių gresia išnykimas, skelbia „RedOrbit“.
Kai kurie mokslininkai globalią bioįvairovės mažėjimo tendenciją jau vadina šeštuoju pasauliniu rūšių išmirimu Žemės istorijoje. Kokias pasekmes gali sukelti toks procesas, dar neįmanoma prognozuoti. Konferencijoje kalbėjusių pranešėjų teigimu, žmonija tiesiog lekia link negrįžtamų ekologinių pokyčių, kurie smarkiai sumažins ekosistemų galimybę patenkinti pagrindinius jos poreikius maisto ir prekių gamyboje.
Suprantama, didžiausias pavojus dėl to kyla apsirūpinant maiastu, sakoma pranešime. Jei išsivysčiusiose šalyse net ir šiuo metu pagaminama bent 20 - 40 proc. daugiau maisto produktų, nei suvartojama, tai besivystančios šalys dėl bioįvairovės procesų gali susidurti su maisto trūkumu.
Pasak mokslininkų, grėsmė naminių gyvulių bioįvairovei kilo dėl to, kad jų augintojai nesuvokia vietinių veislių vertingumo ir pirmenybę teikia egzotiškoms veislėms iš ekonomiškai išsivysčiusių šalių ar produktyvesnėms specializuotoms veislėms, skirtoms konkrečių produktų gamybai. Dar blogesnė padėtis augalininkystėje: nustatyta, kad apie 75 proc. žemės ūkyje auginamų kultūrų genetinės įvairovės buvo prarasta dar XX amžiuje. Ūkininkai visame pasaulyje perėjo prie genetiškai unifikuotų didelio derlingumo veislių.
Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama iki 30 tūkstančių maistui tinkamų augalų rūšių, tačiau 95 proc. žmonijos mitybos poreikių užtikrina tik 30 žemės ūkio kultūrų. Didžioji dalis jų (60 proc.) - ryžiai, kviečiai, kukurūzai ir prosai (sorai). Ekspertų teigimu, toks racionas yra labai siauras ir jei kas nors atsitiktų su viena ar keliomis pagrindinėmis žemės ūkio kultūromis, pasauliui grėstų katastrofa.
Dar blogiau, kad žemės ūkyje auginamų gyvulių ir augalų genetinės įvairovės mažėjimas vyksta esant būtinybei smarkiai padidinti maisto gamybą visame pasaulyje, teigia mokslininkai. Tuo tarpu šiuo metu reikėtų turėti kaip įmanoma turtingesnę maistui bei pramonei naudojamų veislių įvairovę, sakoma pranešime.
