Dėl Arkties jūrinio ledo dangos mažėjimo, kurį sukelia klimato atšilimas, Žemė sparčiai praranda gebėjimą atspindėti saulės šviesą – albedą, teigia mokslininkai.
Vasaros sezono metu Arktyje atviro vandens plotai būna vis didesni, o tamsus jo paviršius mažiau atspindi į kosmosą saulės šviesą. Tai reiškia, kad Žemės paviršius sugeria daugiau saulės šiluminės energijos, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė naujas JAV mokslininkų tyrimas. Jo išvadas šią savaitę paskelbė žurnalas PNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences).
Scrippso okeanografijos instituto Kalifornijoje (JAV) tyrėjų grupė, vadovaujama docento Iano Eisenmano, apskaičiavo, kad dėl mažėjančio albedo Žemės sugertos papildomos šiluminės energijos kiekis yra toks didelis, kad siekia maždaug 25 proc. Žemės atmosferoje dėl vadinamojo šiltnamio efekto sulaikytos šilumos.
Pasak I. Eisenmano, Arkties regionas nuo 1979 iki 2011 metų tapo 8 proc. tamsesnis nei anksčiau. Jo teigimu, tai reiškia, kad Arktis vis labiau šyla. Nuo 1979 m. jūrinio ledo danga Arktyje rugsėjo mėnesiais, kuomet pasiekiama maksimali jo tirpimo fazė, vidutiniškai kasmet sumažėdavo po beveik 22 000 kvadratinių kilometrų. Sniego padengti Arkties jūrinio ledo plotai atspindi saulės šilumą kelis kartus stipriau, nei tamsus vandenyno paviršius.
Mokslininkų teigimu, susidaro vadinamasis užburtas ratas: vasaros sezono metu Arktį pasiekia daugiau saulės šilumos, vandenynas įšyla, ir žiemos sezono metu ilgamečio ledo danga, kuri sunkiau pasiduoda tirpimui, būna mažesnė. O nestoros ledo dangos plotai vasaros sezono metu greitai ima tirpti.
Scrippso okeanografijos instituto mokslininkai, nagrinėdami albedo ir debesuotumo Arkties regione pokyčius, rėmėsi palydovinių Arkties tyrimų duomenimis. Jų tyrimas atskleidė, kad Arkties tamsėjimas vyksta 2 -3 kartus greičiau, nei buvo prognozuojama ankstesniais tyrimais.
