Namibijos nacionaliniame parke kasinėjantys mokslininkai aptiko į pintis panašių fosilijų, kurios, anot jų, yra pirmieji pasaulio gyvūnai.
Anot jų, tai reikštų, kad gyvūnai planetoje atsirado šimtais milijonų metų anksčiau nei manyta.
Mažyčių, vazos formos būtybių fosilijos rastos Namibijos Etosha nacionaliniame parke ir kitose šalies vietovėse. Jos aptiktos 760–550 mln. metų senumo uolienose, pranešė 10 narių tarptautinė mokslininkų komanda, savo tyrimų rezultatus paskelbusi leidinyje „South African Journal of Science“.
Tai reiškia, kad gyvūnai, kurie, kaip manoma, atsirado prieš 600–650 mln. metų, iš tiesų pasirodė 100–150 mln. metų anksčiau, teigia mokslininkai.
Tai taip pat reiškia, kad dulkės dalelės dydžio organizmai, padengti skylutėmis, leidžiančiomis pro juos tekėti skysčiui, buvo mūsų protėviai, teigė tyrimo bendraautorius Tony Prave'as, šv. Andriaus universiteto Škotijoje geologas.
„Žiūrint į šeimos medį ir projektuojant jį priešinga kryptimi iki to, kas vadinama kamienine grupe, iki visų gyvūnų protėvių, tuomet taip, tai būtų mūsų proproproproproproproseneliai“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Anot T. Prave'o, fosilijų įrodymai, kad gyvūnai kilo prieš 760 mln. metų, puikiai atitinka hipotezes, kurias iškėlė „molekulinius laikrodžius“ tyrinėję genetikai. Jie rūšių amžių matuoja žiūrėdami į skirtingų rūšių DNR procentinius skirtumus.
