Deimantine pasta meteorito gabalėlį nupoliruoti pabandę mokslininkai netikėtai atrado kai ką įspūdingo - kristalus, savo kietumu lenkiančius natūraliai gamtoje randamus deimantus.
Detalesnė analizė naudojant specialią įrangą atskleidė, jog 1971 metais Suomijoje nukritusiame meteorite slypi dvi visiškai naujos mūsų mokslui anglies alotropinės atmainos, iš kurių abi yra kietesnės už Žemėje randamus deimantus. „Šis atradimas padarytas visiškai atsitiktinai, tačiau analizuodami šį meteoritą mes tikėjomės rasti kažką naujo apie anglies atomų sudaromas struktūras“, sako Liono universiteto (Prancūzija) mokslininkas Tristanas Ferroir. Jo vadovaujamos mokslininkų grupės parengtas straipsnis paskelbtas žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
Atradimo dieną mokslininkai poliravo anglimi įsotintą Suomijoje rastą Havero meteoritą. Apžiūrėję nupoliruotą paviršių, jie aptiko anglies struktūras, iškilusias virš likusio paviršiaus. Tai leido daryti prielaidą, jog tos struktūros yra kietesnės, nei poliravimo pastoje esančios deimantų kruopelytės. „Pats faktas nėra labai keistas“, - sako Nevados Las Vego universiteto deimantų tyrinėtojas Changfengas Chenas. Specialisto aiškinimu, kartais smūginio sukrėtimo metu grafitas gali transformuotis į netvarkingas amorfines sritis, atsparumu lenkiančias deimantus - bent jau tam tikra kryptimi.
Tačiau panašu, jog Havero meteorite įvyko kiek sudėtingesnis procesas. Grafito sluoksniai buvo suslėgti ir įkaitinti tiek, kad tarp atskirų anglies atomų sluoksnių susidarė ryšiai; iš esmės šis procesas atkartoja dirbtinių deimantų gamybos technologiją, aiškina Chenas.
Ferroir vadovaujami mokslininkai atliko detalesnius tyrimus ir pabandė nustatyti erdvinę kristalus sudarančių atomų struktūrą. Gauti rezultatai parodė, jog jiems išties pavyko rasti naujo tipo polimorfinę kristalinės anglies atmainą ir naujo tipo deimantą, kurio egzistavimas mokslininkų buvo prognozuotas dar prieš dešimtmečius, tačiau realiai gamtoje jų dar niekas nebuvo radęs. „Naujoji struktūra yra labai įdomi - ji mums gali padėti suprasti, kaip pagaminti dirbtinius tokių kristalų ekvivalentus“, - sako Chenas. Jis taip pat pažymi, jog būtų įdomu nustatyti, koks gi iš tiesų yra šių naujų kristalų kietumas. Meteorito mėginys buvo gerokai per mažas tokiems bandymams atlikti, tad kol kas belieka pasikliauti mokslininkų teiginiu, jog kristalai yra kietesni už įprastinius deimantus. „Vienintelis šio fakto įrodymas yra šių kristalų atsparumas deimantinei poliravimo pastai“, - sako Ferroir.
