Siekdama sukurti kuo geresnes sąlygas tarptautinei protų apykaitai, Švietimo ir mokslo ministerija pranešė inicijavusi keturšalį atsakingų institucijų susitikimą.
Į jį sukviesti Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų atstovai tarėsi, kaip padaryti Lietuvą patrauklia aukštos kokybės studijų erdve ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, teigiama ministerijos pranešime.
„Lietuvos aukštasis mokslas konkuruoja dėl studentų ir tarptautinėje erdvėje, – Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Geriausios pasaulio aukštosios mokyklos savo prestižą įtvirtino ir tuo, kad geba pritraukti gabiausius protus iš užsienio. Siekdamos būti patrauklios užsienio studentams, mūsų kolegijos ir universitetai turi pasiūlyti tam tikrą standartą atitinkančią studijų kokybę“.
Pasak ministro, tai svarbu ir mūsų talentingam ir gabiam jaunimui, siekiančiam gauti aukšto lygio išsilavinimą, ir Lietuvai – kad baigę studijas pasiliktų ir prisidėtų prie gerovės kūrimo. Pertvarkant aukštojo mokslo sistemą ir investuojant ES lėšas į laboratorijas, studijų programų atnaujinimą, naujų programų užsienio kalba kūrimą bei mokslinius tyrimus, dedamas pagrindas, kad studijos Lietuvoje kokybe nenusileistų kitoms šalims.
Pasitarimo metu identifikuotos pagrindinės kliūtys, dėl kurių kol kas palyginti mažai užsieniečių atvyksta į Lietuvą – 2008 m. studentai iš kitų šalių sudarė 1,9 proc. visų besimokančių aukštosiose mokyklose. Tai – nedidelis studijų programų užsienio kalba skaičius, menkas aukštųjų mokyklų aktyvumas užsienio šalyse, biurokratiniai kliuviniai registruojant dokumentus, studento vizos nebuvimas ir kitos problemos. Ministras G. Steponavičius pabrėžė, jog būtinos bendros aukštųjų mokyklų ir valstybės institucijų pastangos, kad padėtis pasikeistų.
Pasak ministerijos atstovų, susitikime numatyti būtiniausi žingsniai, aptartos priemonės, kaip populiarinti Lietuvos aukštąjį mokslą užsienyje ir pritraukti tarptautinių studentų dėmesį: kurti ambasadorių tinklą, aktyvuoti tarptautines sutartis, spręsti užsienio studentų teisinio statuso problemas ir finansavimo klausimus.
Buvo sutarta sudaryti keturšalę darbo grupę, kuri identifikuotų problemas ir parengtų sisteminį aukštojo mokslo tarptautiškumo priemonių planą ir reikalingus teisės aktus.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo sutelkti pastangas, kad Lietuva taptų regiono mokslo ir studijų paslaugų centru, ir užsibrėžti ambicingą tikslą – siekti, kad 2020 m. užsieniečių skaičius šalies aukštosiose mokyklose artėtų prie dešimtadalio, teigiama pranešime.
