Mokslininkai teigia, kad keisčiausia vieta atsinaujinančiai energijai gauti yra vandenynų dugnas.
Neįprasto metodo šalininkai teigia, kad metalinių strypų tinklai gali pačiupti pagal vandenyno ir upių dugną plaukiančias vandens sroves. Vanduo aplink nuleistus strypus suktųsi verpetais ir priverstų metalą vibruoti.
Su šiuo reiškiniu jau yra susidūrusios vandenyje naftą gręžiančios kompanijos, tačiau jos išleidžia milžiniškas pinigų sumas mažindamos šią vibraciją tam, kad stabilizuotų gręžimo įrangą.
„Visi buvo pasišovę mažinti šią vibraciją. Dabar kai kas susivokia, kad galime daryti priešingai: sustiprinti ir pakinkyti energiją“, – teigia Mičigano (JAV) universiteto naujų technologijų inžinierius Michaelis Bernitsas.
Anksčiau projektuotos vandenynų energijos turbinos reikalavo pastovios ir stiprios srovės, tačiau tai nebūtina M. Bernitsaso išradimui – jis efektyviai gali veikti ir esant kelių mylių per valandą greičiui.
M. Bernitsas teigia, kad vandens energijos kaina yra mažesnė nei saulės ar vėjo. Anot jo, tokia energija būtų galima aprūpinti tūkstančius namų ūkių.
Nors ši technologija pasitvirtino tik laboratorijoje, inžinieriui vis dar būtina surasti tinkamiausias medžiagas, kurios tinkamai veiktų tikroje povandeninėje aplinkoje.
M. Bernitsaso kompanija „Vortex Hydro Energy“ metų pabaigoje planuoja Detroito upėje įrengti automobilio dydžio eksperimentinę turbiną.
