Kovo 27–30 d. Vilniuje vyko 22-osios Lietuvos mokinių informatikos olimpiados finalinis etapas. Žinoma, važiuodamas į olimpiadą, turi ne tik treniruotis, bet ir pastudijuoti, kokie bus varžovai. Finaliniame etape dėl apdovanojimų kovojo 50 jaunųjų programuotojų iš 27 Lietuvos mokyklų.
Didžiausia, kaip jau ir įprasta, buvo Vilniaus miesto delegacija – ją sudarė 24 mokiniai, kauniečių programuotojų buvo 6, panevėžiečių – 5. Likusiose delegacijose buvo po 1–2 mokinius. Buvo labai smalsu, kuriose mokyklose mokosi geriausi programuotojai. Čia nepralenkiami Vilniaus lic4jaus auklėtiniai – jų olimpiadoje dalyvavo 15. Antrieji – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazistai – 5. Po 2 mokinius atvyko iš Klaipėdos „Ąžuolyno“, Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo, Vilniaus Žirmūnų, Kauno technologijos universiteto, Kauno Maironio universitetinės gimnazijų.
Olimpiada prasidėjo saulėtą sekmadienio popietę. Užsiregistravę ir pavakarieniavę programuotojai turėjo galimybę susipažinti su būsimomis darbo vietomis ir „apšilti“ išspręsdami vieną lengvą uždavinuką.
Pirmadienį lengvai atsikėlę (galvojom, kad pasukus laikrodžio rodyklę atsikelti bus daug sunkiau), skaniai papusryčiavę ir kovingai nusiteikę jaunieji programuotojai ir jų mokytojai pasiekė licėjų ir Vilniaus Senvagės vidurinę mokyklą. Kol programuotojai sprendė užduotis, mokytojai daug naujovių išgirdo seminare. Papietavę visi išsiskirstė kas kur – vieni žaidė krepšinį, kiti – stalo tenisą, treti šnekučiavosi su draugais. Vakarop buvo aptarti dienos uždavinių sprendimai, o po vakarienės visų laukė pirmosios dienos rezultatai ir olimpiados rėmėjo „Microsoft Lietuva“ „Xbox Kinect žaidimai“. Žaisdami puikiai praleidome pirmąjį (sekmadienio vakaras vadinamas nuliniu) olimpiados vakarą.
Antradienį baigę spręsti uždavinius olimpiados dalyviai ir jų mokytojai išsiruošė į Vilniaus Katedros požemius. Sužinojome daug įdomių dalykų iš Katedros istorijos, apžiūrėjome kriptas, kuriose buvo laidojami žymūs žmonės, pamatėme, kur palaidoti Barboros Radvilaitės palaikai, lankėmės Šv. Kazimiero koplyčioje. Iš Katedros pasukome į Vilniaus miesto savivaldybę, kur mus pasitiko Švietimo departamento specialistas Tomas Jankūnas. Liftu pakilome į 20-ą dangoraižio aukštą, iš kur Vilnius atrodo taip pat gražiai, kaip ir Paryžius iš Eifelio bokšto. Moderniai įrengtoje salėje olimpiados dalyvius pasveikino vicemeras Gintautas Babravičius. Po vizito savivaldybėje skubėjome į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF) pas superinį kompiuterį (superkompiuterį). Kai kurie tokį galingą kompiuterį, naudojamą sudėtingiems skaičiavimams, matė pirmą kartą gyvenime. Fakulteto prodekanas Linas Būtėnas papasakojo, kokias studijų kryptis galima rinktis MIF'e, pademonstravo įdomių darbų pavyzdžių.
Sugrįžę iš ekskursijos po Vilnių pavakarieniavome ir aptarėme antrosios dienos uždavinių sprendimus. Olimpiados organizatoriai buvo žadėję Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto muzikinio teatro pasirodymą, tačiau nepastovūs pavasario orai susargdino artistus ir spektaklis neįvyko. Vis dėlto kompensacija buvo vertinga – visą vakarą žaidėme stalo žaidimus, kuriems vadovavo nuostabūs oranžiniai. Nežinantiems paaiškinsime, kas tie oranžiniai. Tai olimpiadų fanatikai, dažnai patys dalyvavę olimpiadose ir todėl gerai suprantantys, kaip jaučiasi olimpiadininkai po sunkios dienos.
Trečiadienio rytą pamiegojome ilgiau – pusryčiavome pusvalandžiu vėliau. Po pusryčių atsisveikinę su maloniais „Fortūnos“ darbuotojais skubėjome į olimpiados uždarymą Vilniaus licėjuje. Prieš olimpiados uždarymą „Microsoft Lietuva“ atstovas Tautvydas Dagys parodė, kad žaidimai gali būti programuojami paprastai.
Pagaliau atėjo ilgai laukta 10 valanda ir olimpiados uždarymas prasidėjo. Pirmiausiai Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro diplomais buvo apdovanoti tie, kuriems šiais metais nepavyko tapti prizininkais. Po to buvo apdovanoti olimpiados prizininkai, įteikti Padėkos raštai, skatinamieji ir specialieji prizai, sužinojome, kas vyks į Daniją, į 17-ąją Baltijos šalių informatikos olimpiadą.
Po uždarymo atsisveikinę su senais ir naujais draugais skubėjome į namus pasidžiaugti olimpiados rezultatais ir spręsti naujų uždavinių. Juk iki kitos olimpiados tiek mažai laiko – tik metai.
Renata Burbaitė
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja
