Britanijoje susirinkę žymiausi viso pasaulio mokslininkai svarstys siūlymą Grinvičo laiką galiausiai perkelti į istorijos paraštes.
Daugiau kaip 120 metų Grinvičo laikas buvo tarptautinis laiko matavimo standartas, tačiau dabar jam pavojų kelia naujas laiko apibrėžimas, besiremiantis ne Žemės sukimusi, o atominiais laikrodžiais, praneša naujienų agentūra AFP.
2012 metų sausį Ženevoje susitiks Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, kuri balsuos, ar naują matavimą patvirtinti, nors tam ir priešinasi Britanija.
Tačiau dabar dvi dienas netoli Londono posėdžiausiantys maždaug 50 ekspertų nagrinės kai kurias su tuo susijusias problemas.
Kaip ir manyta, šis klausimas žeidžia britų tautinę savigarbą, ypač tuomet, kai britai įsitikinę, kad jų seni priešininkai prancūzai labiausiai ragina atsisakyti Grinvičo laiko ir pereiti prie naujo laiko standarto.
„Mes suprantame, kad Britanijoje dėl Grinvičo laiko jaučiamas praradimas“, – teigė Elisa Felicitas Arias, Prancūzijoje įsikūrusio Tarptautinio svorių ir matų biuro laiko departamento vadovė.
Grinvičo laikas skaičiuojamas pagal tai, kai saulė praeina virš nulinio meridiano Grinvičo observatorijoje Londone. 1884 metais Vašingtone, JAV, vykusioje konferencijoje jis paskelbtas pasaulio laiko standartu.
Beje, toje pačioje konferencijoje Prancūzija pasisakė už „Paryžiaus laiką“.
1972 metais jis pakeistas pasauliniu suderintuoju laiku (angl. Universal Coordinated Time – UTC), tačiau iš esmės tai tas pats, kas Grinvičo laikas.
Pasaulinį suderintąjį laiką skaičiuoja 400 įvairių pasaulio šalių laboratorijose esantys atominiai laikrodžiais. Tačiau jis dar pakoreguojamas „keliamosiomis sekundėmis“, kad sutaptų su Žemės sukimosi greičiu, kuris svyruoja.
Tačiau mažyčiai Žemės greičio ir atominio greičio skirtumai tapo kliūtimi visuotinės padėties nustatymo sistemoms (GPS) ir mobiliojo ryšio tinklams, be kurių šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas.
„Šie tinklai turi būti suderinti milisekundės tikslumu. Jau pradeda atsirasti lygiagretūs laiko apibrėžimai. Įsivaizduokite pasaulį, kur būtų du ar trys kilogramo apibrėžimai“, – kalbėjo E. F. Arias.
Susitikimo Londono metu bus nagrinėjama, kokių padarinių turės keliamųjų sekundžių panaikinimas ir visiškas perėjimas prie atominio laiko.
Dėl to atominis laikas pamažu nukryptų nuo Grinvičo laiko – maždaug minute per 60–90 metų arba valanda per 600 metų, taigi keletą kartų per šimtmetį reikėtų „keliamųjų minučių“, kad jie vėl sutaptų.
Dėl šio siūlymo tuomet formaliai bus balsuojama Ženevoje.
Potenciali Grinvičo laiko netektis sulaukė britų spaudos dėmesio, ypač tuomet, kai šalis svarsto galimybę visam laikui pereiti prie Britų vasaros laiko, viena valanda daugiau nei Grinvičo laikas.
„Sunday Times“ teigia, kad Grinvičo laikas „simbolizavo Britanijos, kaip Viktorijos laikų supergalybės, vaidmenį“, tačiau „kaip tas vaidmuo nenumaldomai menko, taip ir Grinvičo laikas galiausiai pradings“.
Britanijos mokslo ministras Davidas Willettsas priešinasi šiam sumanymui, teigdamas, kad tai tapo daugiau nei moksliniu ginču.
„Visų pirma, tai gerai subalansuotas mokslinis ginčas, tačiau aptinku ir povandeninių nacionalizmo srovių. Britanijos pozicija – kad mes turėtume laikytis tikrojo laiko, kaip jį patiria žmonės, ir kuris remiasi Žemės sukimusi, o ne atominiais laikrodžiais“, – teigė jis.
„Be keliamųjų sekundžių prarasime ryšį su Žemės sukimosi realybe. Galiausiai mūsų vidurnaktis bus vidurdienį“, – pridūrė ministras.
Tuo metu Kinija pokyčiui teigė besipriešinanti todėl, kad jos astronomai ir toliau nori Žemės sukimusi paremto laiko.
