CERN laboratorijos (Šveicarija) ALPHA projekto mokslininkams pavyko rekordinį laiką – 1000 sekundžių (t.y., 16,7 min.) – nuo anihiliacijos išsaugoti antivandenilio atomus. Turint mintyje tai, jog ankstesnis rekordas (kuris priklauso tai pačiai tyrėjui grupei) siekė viso labo 172 milisekundes, pasiekimas pagerintas neįtikėtinai smarkiai.
Rekordo autoriai tikisi, jog jų pasiekimas atvers galimybes geriau ištyrinėti antimedžiagos ypatybes bei atsakyti į klausimus apie antimedžiagos gravitacinę sąveiką su įprasta medžiaga. Nemažai fizikų yra linkę manyti, jog medžiaga ir antimedžiaga turėtų traukti viena kitą (ir, pavyzdžiui, kūnas iš antimedžiagos, apsaugojus jį nuo anihiliacijos, turėtų kristi ant žemės, o ne kilti aukštyn). Tiesa, eksperimentais tai dar nėra įrodyta – didžiąja dalimi dėl to, jog sukurta antimedžiaga būna per daug „karšta“ ir atvėsti gaudyklėse iki anihiliacijos pradžios nesuspėja.
Susilietusi su įprasta medžiaga, antimedžiaga anihiliuoja (išspinduliuoja daug energijos), o tai apsunkina antimedžiagos tyrimus. Eksperimento metu mokslininkai antivandenilio atomus rekordinį laiką saugojo specialioje magnetinėje gaudyklėje, kur temperatūra buvo artima absoliutiniam nuliui (žemesnė už 0,5 kelvino).
Kad išgautų antimedžiagos, mokslininkams prireikė specialiame kaupiančiame žiede sukauptų keliasdešimties milijonų antiprotonų ir pozitronų (šių šaltinis – natrio izotopas 22Na). Sąveikaujant šioms dalelėms, susiformuoja antivandenilio atomai, kurie, po tam tikrų valymo ir šaldymo procedūrų, pakliūna į magnetinę gaudyklę. Jų ten pavyko sukaupti ir rekordinį laiką išsaugoti keletą tūkstančių vienetų.
Anot eksperimento autorių, rekordinio bandymo metu jiems pirmąsyk pavyko antimedžiagos atomuose išmatuoti energijos pasiskirstymą bei gautus rezultatus sulyginti su kompiuterinio modeliavimo rezultatais.
Mokslininkų publikacija recenzuojamuose žurnaluose dar nepasirodė, tačiau jo anotaciją galima rasti tinklalapyje arXiv.org.
