antimedžiaga

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, tiriantys dalelių virsmo antidalelėmis ir atvirkščiai procesus, vienu iš Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) detektoriumi gautus savo eksperimentų duomenis pavertė žmogaus girdimomis garso bangomis. Kitaip tariant, fizikai įrašė, kaip skamba antimedžiaga. Kiekvieną dalelę atitinka konkreti antidalelė, turinti tą pačią masę ir sukinį, tačiau pasižyminti priešingu krūviu ir kitais požymiais.

Astronomai atrado, kad kartu su Saulės plazmos pliūpsniais iš mūsų žvaigždės išmetamos ir egzotiškos antimedžiagos dalelės. Šis atradimas gali padėti mokslininkams geriau suprasti mįslingą antimedžiagos fenomeną, skelbia „Space.com“. Tai, kad Saulėje vykstantys žybsniai gali paskleisti tam tikras antimedžiagos daleles, buvo prognozuojama jau seniai, tačiau tik dabar pirmą kartą mokslininkams pavyko gauti tokio reiškinio įrodymą.

Kad išsiaiškintų tai, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkai nusprendė prisiminti seną gerą Niutono metodą ir paleisti truputį antimedžiagos (ne visą antiobuolį, žinoma) žemyn. Antimedžiaga, veidrodinė įprastos medžiagos priešingybė, yra keistas sutvėrimas. Antimedžiagos atomai ir dalelės turi priešingą krūvio ženklą ir atitinkamai elgiasi. Kai dvi tokios priešingybės susiduria, geriau būti nuo jų kuo atokiau – jos akimoju anihiliuoja.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN).  CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Ar gali ta pati dalelė tuo pačiu metu būti materija ir antimaterija? Atrodo, taip. Ach, materija yra materija, o antimaterija yra antimaterija ir niekad jos nesusitiks. Ši eilutė turi savyje poetiškos tiesos – tikriausiai dar daugiau, nei Reidjardo Kiplingo originalas apie rytus ir vakarus. Galiausiai, jei medžiaga ir antimedžiaga susitinka, jos viena kitą sunaikina, anihiliuodamos šviesos blyksnyje.

Atrodytų, ko jau čia nežinoti apie Paukščių Taką? Tai blyški, skliautą į dvi dalis dalijanti miglų juosta naktiniame danguje. Be to, galaktika, kurioje yra mūsų Saulės sistema. Ir viena iš milijardų galaktikų, kurios centre turėtų tūnoti supermasyvi juodoji skylė. Ką čia naujo sužinosi? O sužinoti dar tikrai yra ką. Pavyzdžiui, apie tolimųjų galaktikų formas mes žinome daugiau nei apie gimtojo Paukščių Tako. Lygiai taip pat kadaise nežinojome ir kokios formos yra motulė Žemė.

Mokslininkai pirmą kartą išmatavo atomą, sudarytą iš antimedžiagos, praneša LiveScience.com. Šis matavimas, nors ir nelabai tikslus, – pirmas žingsnis bandant nuodugniai ištirti antimedžiagos atomus. Tai būtina norint suprasti, kodėl visata susideda iš medžiagos, o ne iš antimedžiagos. Manoma, kad visos medžiagos dalelės turi partneres iš antimedžiagos, kurių masė vienoda, bet krūvis – priešingas. Kai šios dalelės susitinka, jos viena kitą panaikina ir tampa gryna energija.

Auksas visuomet simbolizavo prabangą, rašo „Business Insider“. Šis metalas buvo siejamas su turtu ir gerove. Vis dėlto ši iškasena yra daug kartų pigesnė už brangiausias medžiagas, kurias galima atrasti arba sukurti mūsų planetoje. Žemėje egzistuoja daugybė vertingo turto, kurį, priešingai nei auksą, galima panaudoti labai pragmatiškai. Pateikiame brangiausių žemės turtų šešioliktuką 16. Šafranas Vieno gramo kaina – 11,13 JAV dolerių.