Seismologo G. Giuliani teisingas perspėjimas dėl žemės drebėjimo centrinėje Italijoje įplieskė diskusijas, ar įmanoma numatyti žemės drebėjimus.
Žemės drebėjimas, sudrebinęs centrinę Italiją ir nusinešęs apie 180 gyvybių, buvo numatytas vieno Italijos seismologo.
Tačiau jo perspėjimai, anot šalies spaudos, buvo ignoruojami. Antra vertus, daugelis tyrėjų teigia, kad seismologo prognozės buvo paremtos nepakankamai adekvačiomis prielaidomis, tad, jų manymu, Italijos valdžia, ignoravusi šį pranešimą, pasielgė teisingai. Paviešinta, tačiau klaidinga tokia informacija būtų sukėlusi nemažą visuotinės panikos priepuolį.
Pranešama, kad regionas pirmuosius požeminius smūgius pajuto šių metų sausio viduryje. Mokslininkai teigia, kad tokie smūgiai nebūtinai reiškia, jog įvyks didžiulis žemės drebėjimas.
Tačiau seismologas Giampaolo Giuliani manė priešingai: jis paskelbė savo tyrimus, o mėnesį prieš nelaimę jis, važinėdamas per Aquilos miestelį, per garsiakalbius ragino žmones evakuotis.
Žemės drebėjimą numatęs seismologas G. Giuliani rėmėsi išaugusia dujų koncentracija aplink seismologiškai aktyvias zonas. Tačiau jo prielaidos neįtikino visuomenės ir policija jį buvo suėmusi už panikos kėlimą. Be to, jam buvo liepta internete nuviešinti savo tyrimų rezultatus.
G. Giuliani matavo radono dujų kiekius po smulkių požeminių smūgių ir taip numatė, kada ir kur įvyks žemės drebėjimas.
Italijos civilinės saugos agentūros vadovas Guido Bertalaso teisme skelbė, kad šie tyrimai yra „netikras pavojaus signalas“.
„Šios silpnapročio įžvalgos yra klaidingos, visi žino, kad žemės drebėjimų negalima numatyti“, – jo žodžius citavo Italijos spauda.
Nors vakarykštis žemės drebėjimas, atrodo, patvirtina G. Giuliani teoriją, tačiau kiti tyrėjai tikina, kad vis dėlto žemės drebėjimas buvo numatytas per atsitiktinumą.
Pavyzdžiui, Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas skelbia, kad neįmanoma nustatyti laiko, vietos bei žemės drebėjimo stiprumo.
Antra vertus, seismologai iš Amerikos pernai skelbė, kad požeminių uolų virpėjimas gali padėti numatyti žemės drebėjimą – tiesa, tik likus kelioms valandoms iki jam įvykstant. Seismologai pripažįsta, kad jų metodus dar reikia tobulinti.
Rossas Steinas, JAV geologijos tarnybos mokslininkas, teigia, kad nustatyti, kada įvyks žemės drebėjimai radono dujų pagalba buvo bandyta 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, bet dauguma mokslininkų šios idėjos išsižadėjo prieš gerus 20 metų. Anot jo, radono dujos yra matuojamos žemės paviršiuje – o procesai, pradedantys žemės drebėjimą, paprastai vyksta daug žemiau po žeme, 10–15 km gylyje.
Jis pridūrė, kad radono dujas yra labai lengva išmatuoti. Anot jo, „prietaisą jų stebėjimui gali gaminti ir kėdžių industrija“.
