Prinstono universitete (JAV) atlikti eksperimentai patvirtino, kad cukrus gali sukelti tokią pat priklausomybę, kaip ir narkotikai.
Profesoriaus Barto Hoebelo vadovaujama Prinstono universiteto Psichologijos fakulteto ir Neurologijos instituto mokslininkų grupė jau daug metų tiria cukraus sukeliamą priklausomybę. Eksperimentuodami su laboratorinėmis žiurkėmis jie jau anksčiau buvo nustatę du iš trijų svarbiausių tokios priklausomybės požymių: gyvūnų elgesio pokyčius pradėjus vartoti padidintą cukraus kiekį ir nutraukus tokią dietą.
Naujausi mokslininkų atlikti bandymai atskleidė ir trečiąjį priklausomybės kriterijų – cukraus troškimą ir atkrytį po dietos sureguliavimo, praneša „Physorg.com“.
Pasak profesoriaus B. Hoebelo, jei per didelis cukraus vartojimas iš tiesų gali sukelti tam tikrą priklausomybę, ji smegenyse turėtų palikti ilgalaikių požymių. „Troškimas ir recidyvas – patys svarbiausi priklausomybės požymiai, ir mums įvairiais būdais eksperimentiškai pavyko patvirtinti, kad toks elgesys būdingas padidinto cukringumo maistą vartojančioms žiurkėms“, – sakė mokslininkas.
Eksperimentų metu žiurkės iš pradžių buvo įpratinamos prie per didelio cukraus kiekio. Po to joms gana ilgą laiką jo nebūdavo duodama. Siekdamos gauti cukraus, žiurkės mielai sutikdavo imtis didelių fizinių pastangų, tai yra jų motyvacija nuolat didėjo. Pagaliau „užsidirbusios“ cukraus, jos suvartodavo jo dar daugiau, nei anksčiau. O per ilgesnį laiką atpratintos nuo jo, jos vėl „atkrisdavo“, kai tik pasitaikydavo proga vėl jo paragauti.
Be to, mokslininkai nustatė, kad tais atvejais, kai žiurkės nebegaudavo joms įprasto padidinto cukraus kiekio, jos imdavo vartoti daugiau alkoholio. Specialistų teigimu, tai reiškia, kad pripratimas prie cukraus sukeldavo tam tikrus pokyčius jų smegenyse. Šios smegenų funkcijos imdavo veikti kaip destruktyvaus elgesio „vartai“, pavyzdžiui, skatindamos didesnį alkoholio vartojimą. Buvo nustatyta, kad tokias žiurkes žymiai stipriau veikia minimalios amfetamino dozės: nors kitos žiurkės į jas beveik nereaguodavo, „cukraholikės“ tapdavo hiperaktyvios. Mokslininkų teigimu, padidėjęs jautrumas psichostimuliatoriams liudija apie ilgalaikius pokyčius smegenyse, kurie yra būdingi sergantiems priklausomybėmis.
Prinstono universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad daug cukraus vartojančių žiurkių smegenyse vyksta neurocheminiai pokyčiai, panašūs į tuos, kuriuos sukelia kokainas, morfijus ir nikotinas. Alkanoms žiurkėms geriant cukraus tirpalą į jų požievinį smegenų branduolį (nucleus accumbens) būdavo išskiriamas dopaminas. Manoma, kad šis cheminis signalas įjungia motyvacijos mechanizmą, kuris, jei būna dažnai kartojamas, sukelia priklausomybę.
Žiurkės laboratorijoje prie padidinto cukraus kiekio buvo įpratintos keičiant jų dietą ir mitybos režimą. Gyvūnai negaudavo įprasto maisto keturias valandas po nubudimo. „Tai iš esmės atitinka būseną, kai būni pražiopsojęs savo pusryčius. Todėl jos įprato skubomis suėsti tai, kas būdavo paduota, ir išgerti daug 10 proc. sacharozės tirpalo, kuris praktiškai atitinka gaivinamuosius gėrimus“, - aiškino profesorius B. Hoebelas.
Pasak jo, eksperimentai su prie didelio cukraus kiekio įpratintomis žiurkėmis atskleidė „labai įdomius“ rezultatus, tačiau reikės papildomų tyrimų, kad būtų galima įvertinti tokio reiškinio pasekmes žmonėms. Mokslininkai mano, kad geresnis priklausomybės mechanizmo suvokimas gali padėti kurti naujus įvairių priklausomybių diagnozavimo ir gydymo metodus.
