Australijos astronomai „SkyMapper“ teleskopu atrado seniausią iki šiol žinomą visatos žvaigždę, kurios amžius siekia daugiau nei 13,6 milijardus metų. Pranešama, kad šis atradimas buvo padarytas pasitelkus naujausius automatinių optinių teleskopų pasiekimus.
„SkyMapper“ yra 1,35 m veidrodžio skersmens optinis teleskopas su itin plačiu apžvalgos kampu: jo 268 mln. pikselių raiškos fotokamera gali automatiškai fotografuoti 5,7 kampinių laipsnių pločio dangaus fragmentus.
Pirminiais astronomų vertinimais, atrastoji žvaigždė SMSS J031300.36−670839.3, esanti už 6 000 šviesmečių nuo Žemės, susidarė praėjus 2 milijardams metų po Didžiojo sprogimo. Iki šiol atrastų seniausių žinomų žvaigždžių amžius siekė 13,2 mlrd. metų. Naujausios visatos ilgaamžės datavimas rėmėsi jos gelmėse esančios geležies kiekiu, vadinamuoju metališkumu: nustatyta, kad jo reikšmė yra -7.
Pirmosiomis visatos atsiradimo minutėmis, po Didžiojo sprogimo vykstant pirminei branduolių sintezei, dar vadinamai Didžiojo sprogimo nukleosintezei, kosmose susidarė vandenilis (75 proc.), helis (25 proc.), o taip pat ličio ir berilio pėdsakai. Vėliau atsiradusios pirmosios žvaigždės buvo sudarytos vien tik iš šių elementų, jose beveik išvis nebuvo metalų.
Tiriant žvaigždės SMSS J031300.36−670839.3 spektrą paaiškėjo, kad joje yra bene mažiausias geležies kiekis. Labai senų žvaigždžių metališkumo reikšmė svyruoja nuo -2 iki -1. Tai reiškia, kad sunkiųjų elementų kiekis jose yra 10 - 100 kartų mažesnis už esantį mūsų saulėje.
Mokslininkai mano, kad visatoje egzistuoja ir dar senesnės žvaigždės, kurias dar reikės atrasti. Australijos astronomų atradimas pristatomas žurnale „Nature“.
