JAV antropologai iškėlė netikėtą žmogaus evoliucijos prielaidą: pasak Jutos universiteto Solt Leik Sityje antropologų, tolimųjų dabartinių žmonių protėvių kaukolės forma vystėsi priklausomai nuo gentainių ir svetimų genčių atstovų fizinio smurto rizikos.
Amerikiečių antropologai mano, kad žmogaus galvos forma hominidų evoliucijos eigoje nuo australopitekų iki Homo sapiens vyko tokia kryptimi, kad galvos kaulai būtų kuo stipresni ir kuo geriau apsaugotų per patinų tarpusavio kovas. Šios evoliucijos atgarsius galima pastebėti ir mūsų dienomis: kilus muštynėms, kai gresia rimtas pavojus, vyrai paprastai stengiasi smūgiuoti priešininkui į galvą. Taip buvo ir ikiistoriniais laikais, teigia mokslininkai.
Šio tyrimo rezultatus šiandien paskelbė žurnalas „Biological Reviews“.
Mokslininkai lygino kelių Australopithecus ir Homo genčių atstovų kaukolės anatomijos ypatumus ir nustatė, kad, be kita ko, apatinysis žandikaulis hominidų evoliucijos eilėje tapo platesnis ir trumpesnis. Savo ruožtu kaukolė evoliucionavo taip, kad ji būtų kuo kompaktiškesnė ir turėtų kuo mažiau išsikišusių dalių.
Antropologų teigimu, tokie evoliuciniai pokyčiai pavertė kaukolę labiau apsaugotą nuo smūgių muštynių metu, o ypač nuo smūgių kumščiais.
Anksčiau antropologai jau buvo susieję žmogaus protėvių evoliuciją su morfologiniais rankos pokyčiais, kuomet ranka įgijo sugebėjimą sugniaužti kumštį. O kumštis yra patogus grumiantis. Mokslininkų teigimu, hominidų kaukolės formos pokyčiai, kaip ir kumščio atsiradimas, atitinka hipotezę apie šiuolaikinių žmonių protėvių agresyvumą.
