Tai, kad anksčiau daugiausiai vaikų gimdavo pavasarį, mokslininkai aiškina tuo, kad visuomenė daugiau priklausė nuo žemės ūkio ir derliaus nuėmimo sezono, „Der Spiegel“ pasakojo demografinių pokyčių tyrinėtojas Sebastianas Kluseneris. Jeigu vasarą buvo galima nuspėti, kad derlius bus geras, buvo galima leisti sau dar vieną vaiką, kuris ir gimdavo po devynių mėnesių – pavasarį. Maža to, seksas iki santuokos buvo neįsivaizduojamas dalykas. Todėl daugeliu atveju nėštumas įmanomas buvo tik po vestuvių. O vesdavo žmonės dažniausiai vasaros metu.
Tai, kad aukštas gimstamumas pavasarį buvo pastebimas iki pat 1970-1980 metų, kuomet žemdirbystė jau neatliko tokio svarbaus vaidmens, anot eksperto, siejama su tuo, kad visuomenė, kuri vadovaujasi tradicijomis, toliau seka tam tikromis elgesio normomis, net jeigu tai jau ir nebeturi jokios prasmės.
Panašiu metu rinkoje atsirado ir kontraceptinės tabletės, pagerėjo prieiga ir prie kitų kontraceptinių priemonių. Sumažėjo netikėtų nėštumų dalis, o vaikų planavimas ir gimimas tapo labiau nuspėjamu procesu.
Tyrimai rodo, kad dauguma tėvų norėtų susilaukti vaiko pavasarį arba vasaros pradžioje, tikina demografas Joshua Wilde. Tai reiškia, kad vaikų susilaukimas, planavimas, turėjo iš esmės tik padidinti gimimų vasarį, kovą ir balandį skaičių, o gimimų pavasarį skaičius turėjo tik augti.
Įtakos turi net ir karšti orai
Panašaus pobūdžio prieštaravimai yra būdingi gimstamumo teorijoms. Viena iš hipotezių teigia, kad pagrindinį vaidmenį čia atlieka biologiniai faktoriai, pavyzdžiui, spermos kokybė. Kitos hipotezės tvirtina, kad svarbiausia čia yra aplinkos poveikis, pavyzdžiui, dienos trukmė ir saulės spinduliuotė. J. Wilde pažymėjo, kad sezoniniams gimstamumo pasiskirstymams svarbūs yra ir klimato pokyčiai.
Viename iš tyrimų amerikiečių mokslininkai aptiko ryšį tarp šalies geografinės platumos ir didžiausiu gimstamumu pasižyminčio mėnesio. Jie aptiko dėsningumą, kad kuo šiauriau yra išsidėsčiusi šalis, tuo ankstesniais mėnesiais fiksuojamas metų gimstamumo pikas. J. Wilde pažymėjo, kad pastojus karščių metu dažniau ištinka persileidimas.
Todėl pasaulyje, kuris vis labiau kaista ir kuriame vis dažniau pasireiškia stiprios kaitros, vasarą yra fiksuojama mažiau sėkmingų pastojimų, ir todėl pavasarį yra mažesnis nei anksčiau gimstamumas.
Šį fenomeną, tikriausiai, nebus lengva paaiškinti be papildomos kultūrinės ar socialinės įtakos. Pavyzdžiui, yra žinoma Kalėdų įtaka gimstamumui. Pastaruosius 40 metų didžiausias skaičius vaikų gimsta praėjus 9 mėnesiams po švenčių, rugsėjį. Nedidelis gimstamumo šoktelėjimas rugsėjį, kaip ir pavasarį, buvo pastebimas ir anksčiau.
Vienas Izraelio mokslininkas aptiko, kad žymų ir musulmonų moterys negimdo dažniau pirmosiomis rudens savaitėmis, praėjus 9 mėnesiams po krikščioniškų Kalėdų. Todėl ekspertai mano, kad tai – krikščioniškos kultūros pasaulio atstovų išskirtinumas.
