Sunaikinti garsą
Kompanija „Orfield Labs“ iš Mineapolio valstijos (JAV) sukūrė tai, ką pavadino tyliausiu pasaulio kambariu, kuris dabar naudojamas labai tylaus triukšmo testavimui (pavyzdžiui, kaitrinės lemputės ūžesys). Šio kambario sienos visiškai sugeria garsą. Garso lygis kambaryje sudaro -9 decibelų. Tai yra gerokai žemiau lygio, kurį pajėgus išgirsti žmogus – netgi siekia neigiamą reikšmę.
Šiame kambaryje tyla yra tokia, kad galite puikiai išgirsti netgi savo pačių vidinių organų darbo triukšmą. Toks sensorinės deprivacijos lygis priverčia visus kitus jūsų pojūčius paaštrėti, tai gali sukelti labai keistus pojūčius jūsų kūne ir smegenyse. Įdomu tai, kad ilgeliau pabuvę šiame kambaryje, iškyla reali grėsme „užsidirbti“ šizofreniją arba įgyti netikėtų sugebėjimų – pavyzdžiui, jausti spalvą pagal skonį. Ilgiausia, kiek vienas žmogus yra išbuvęs šiame kambaryje ir pradėjęs matyti haliucinacijas, yra 45 minutės.
Pasislėpti nuo garso
Šio fenomeno esmė – dėl oro temperatūros pokyčių dienos metu garso bangos gali keisti savo kryptį. Dieną garso bangos krypsta į viršų dėl šaltesnio oro virš žemės paviršiaus. Tai sukuria „šešėlio zoną“ ten, kur jūs randatės – garsas faktiškai praeina virš jūsų galvos. Kadangi šis fenomenas remiasi temperatūros svyravimu, jis nutinka ir vandenyne, ir povandeninių laivų pilotai išnaudoja „šešėlio zoną“, kad pasislėptų nuo priešiškų sonarų.
Paversti garsą ginklu
Būdami žmonės, mes turime unikalų polinkį viską paversti ginklu. Būtent dėl to mes sukūrėme ginklą netgi iš garso. Tolimojo veikimo akustinis įrenginys (LRAD) – vienas iš pavyzdžių. Jis atrodo kaip užtamsintas prožektorius, bet turi savybę iššauti garso „spindulį“ į už daugelio šimtų metrų esantį taikinį. Šis garso spindulys turi 150 decibelų garsumą, kuris mažėja, augant nuotoliui.
Šis ginklas gali būti naudojamas kaip neramumų užgniaužimo priemonės, nes maksimalus jo galingumas (kai jūs stovite tiesiai prieš jį) yra toks, kad sukelia žmogui didžiulį skausmą bei žalą organizmui. Iš kitos pusės, šie įrenginiai buvo sėkmingai naudojami europiečių laivuose – atbaidant Somalio piratus.
Paversti garsą menu
Iš esmės tai reiškia pakeisti būdą, kuriuo jūs galite pajausti garso bangas. Tam viso labo reikia pervesti bangas į tam tikrą matomą substanciją-tarpininką. Jeigu jūs garso bangas nukreipsite į bliūdą su smulkiomis dalelytėmis (pavyzdžiui, smėliu), pamatysite, kad dalelytės sudarinėja įvairius šablonus, kuriuos galima panaudoti kuriant stebėtinus simetriškus meno kūrinius.
Vienas iš pirmųjų šio nuostabaus gamtos fenomeno stebėtojas buvo Galilėjus, kuris 1632 metais aptiko, kad dalelytės lėkštėje sudaro paralelines linijas, kai jis peiliu braukdavo per lėkštės paviršių, sukeldamas atitinkamą garsą.
Nužudyti garsu
Teoriškai egzistuoja galimybė būti nužudytam garso slėgiu, tačiau ne taip, kaip jūs turbūt tai įsivaizduojate. Jeigu sprogimas pakankamai galingas, jis gali sukurti tai, kas žinoma kaip viršslėgis – staigus atmosferinio slėgio padidėjimas, kuris dažniausiai seka po didelio sprogimo. Jis sukelia neįtikėtinai garsų garsą, kurio jūs greičiausiai netgi neišgirsite, nes jūsų ausų bugneliai bus suplyšę jau maždaug ties 160 decibelų. Ties 200 decibelų slėgis bus toks, kad bus pajėgus suplėšyti jums plaučius ir sukelti kitus vidinius pažeidimus.
Tai sukėlė didžiulę nuostabą Pirmo pasaulinio karo metu, kai žmonės rasdavo negyvus karius, kurie neturėjo jokių išorinių sužeidimų. Be to, būtent dėl to klasikinės daugybės filmų scenos, kuriose didžiulis sprogimas iškelia herojų į orą, o po kelių sekundžių jis jau atsistoja ir eina toliau, yra visiškai neatitinkančios realybės. Realiame gyvenime Rembo tą pačią akimirką apkurstų ir žūtų.
Garsu kovoti su nusikaltimais
Daugybė kompanijų ir miestų savivaldybių pradėjo transliuoti klasikinę muziką miesto gatvėse ir zonose su aukštu nusikalstamumo lygiu. Pagrindinė idėja slypi tame, kad ši muzika yra tokia nepakenčiama nusikaltėliams, kad jie nenorės būti šalia jos transliavimo šaltinio.
Tačiau ši koncepcija remiasi realiais moksliniais duomenimis: kai jūs girdite muziką, kuri jums nepatinka, dopamino gamyba jūsų organizme yra užgniaužiama, ir tai pablogina jūsų nuotaiką, atsiranda noras palikti šią vietą. Galbūt klasikinė muzika taip pat paverčia žmogų paklusnesniu ir ramesniu. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad tai veikia. Londone 2003 metais klasikinę muziką pradėjo leisti metro stotelėse, ir per pusantrų metų apiplėšimų ir vandalizmo aktų skaičius sumažėjo 30 proc.
Paversti garsą lazeriu
Tradiciniai lazeriai nereikalauja terpės-tarpininko, nes juos sukuria šviesos pagalba, kuri gali laisvai plisti po vakuumą. Tačiau garso bangoms tam reikia terpės-laidininkės, ir todėl idėja kurti lazerius jų pagrindu atrodo neefektyvi. Tačiau 2010 metais mokslininkai iš Japonijos sukūrė prietaisą, sugebantį išspinduliuoti garso spindulį (pavadintą fazeriu) 170 kilohercų dažniu, kas 8 kartus viršija žmogaus pajautimo ribas. Jis, žinoma, nėra toks įspūdingas, kaip lazerių šviesų šou, bet yra naudingas medicinoje ir kompiuteriuose.
Gydyti žaizdas garsu
Kalbant apie mediciną, įsivaizduokite – ką reikėtų padaryti, kad būtų užsiūta žaizda ant jūsų kūno? Labai paprasta: tam reikia iššauti į ją viršintensyviuoju sufokusuotu ultragarso spinduliu! „HIFU Transducer“ – prietaisas, kuris geba fokusuoti akustinę energiją tokiu mastu, kad ji pradeda generuoti šilumą, tarsi padidinamasis stiklas, fokusuojantis saulės energiją. Įrenginys įkaitina audinio plotą, tokiu būdu sėkmingai „užlopydamas“ žaizdą. Tyrimas buvo atliktas su kiaulių plaučiais ir 95 proc. atvejų viskas įvyko sėkmingai. Per dvi minutes. Tai yra žingsnis link neinvazinės chirurgijos.
Garsu grįžti į praeitį
Viena iš įdomiausių naujų istorijos tyrimų sričių – archeoakustika. Tai yra būtent tai, apie ką byloja jos pavadinimas – garso panaudojimas archeologiniams tyrimams. Kiekvienas kambarys jūsų namuose turi savo unikalų „skambesį“, kuris priklauso nuo jo išplanavimo ir panaudotų medžiagų. Archeoakustikos idėja slypi tame, kad kiekviena istorinė vieta taip pat turi savo „skambesį“. Mokslininkai iš Salfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje nusprendė išsiaiškinti, kaip skamba Stounhendžas. Įrašę akustinių bangų atsimušimo schemas Stounhendžo viduje ir sukūrę jų kompiuterinius modelius, jie aptiko, kad kompleksas yra stipriai garsą atspindinti erdvė, tarsi paskaitų auditorija, dėl plokščio jį sudarančių akmenų paviršiaus. Neatmetama, kad būtent tai paliko gilų pėdsaką jo dvasinėje reikšmėje tuometiniams žmonėms.
Orientuotis pagal garsą (jei esate paukštis)
Mes žinome, kad nemažai gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparniai ar delfinai, orientuojasi pagal ultragarso bangas. Tačiau iki visai neseniai mokslininkai negalėjo nustatyti, kaip, pavyzdžiui, paukščiams pavyksta įveikti tokius didelius atstumus ir vis tiek rasti kelią atgal. 1997 metais 60 tūkstančių balandžių nuklydo nuo kelių migracijos iš Prancūzijos į Angliją metu, kai kirto lėktuvo skridimo trajektoriją. Tai leido spėti, kad žemųjų dažnių garsas, kurį sukelia lėktuvas (kurio žmogus negirdi) sutrikdė jų vidinio kompaso darbą. Išanalizavus daugybę jau atliktų tyrimų, buvo nustatyta, kad paukščiai sukuria tam tikrus „garsinius žemėlapius“ savo navigacijai, o žmogaus sukurti objektai gali atsitiktinai sutrikdyti šiuos paukščių „žemėlapius“.