Apie galimas žalas žiemos metu prakalbo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pasak eksperto, per šią žiemą dėl sniego slėgio fiksuota ženkliai daugiau būsto žalų nei ankstesniais metais, o vidutinė išmoka už nuostolius gerokai išaugo.
„Per tris šių metų žiemos mėnesius iš viso fiksuota apie 1 tūkst. būsto žalų vien dėl sniego slėgio. Praėjusią žiemą jų buvo tris kartus, o prieš du metus – du kartus mažiau.
Vidutinė išmokėtos žalos suma nuostoliams padengti šiemet taip pat atitinkamai didesnė ir siekia 1,4 tūkst. eurų, kai praėjusiais metais tebuvo 400 eurų.
Tačiau maksimali rezervuota suma nuostoliams padengti šiemet siekia net 50 tūkst. eurų“, – teigė jis.
Pašnekovo nuomone, šią žiemą dauguma sniego žalos atvejų tenka šiltnamiams, pastatams ir lūžusioms medžių šakoms, gadinančioms turtą.
„Esant storai sniego dangai, gyventojai dažniausiai į draudikus kreipiasi dėl sugadinto turto. Daugiau nei trečdalį visų sniego slėgio sukeltų žalų šią žiemą, kaip ir ankstesniais metais, sudaro nukentėję šiltnamiai.
Klientai registravo ir pastatų stogų ar konstrukcijų apgadinimus, ūkinių pastatų, stoginių ar stogelių pažeidimus. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą“, – įvertino jis.
Kur daugiausiai yra fiksuota būsto žalų?
Kaip teigė A. Juodeikis, daugiausiai būsto žalų šiemet fiksuota Vilniuje ir Klaipėdos rajone, dažniausiai dėl smulkių stogų, šiltnamių ir pavėsinių pažeidimų.
„Daugiausiai būsto žalų šiemet pasitaikė Vilniaus mieste ir Klaipėdos rajone – tiek vienur, tiek kitur jų fiksuota apie 70. Toliau rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonai, Kauno miestas.
Kol sniegas purus, dominuoja smulkesnės žalos: pastogių, stogelių prie įėjimo, šiltnamių, pavėsinių griūtys ar apgadinimai“, – rašė ekspertas.
Tačiau pavojingiausia sniego paklotė tampa atlydžio metu. Mat, anot žalų departamento direktoriaus, šlapio sniego svoris gali išaugti iki 9 kartų, palyginti su puraus sniego, nors vizualiai jo kiekis atrodys taip pat.
Tarp šlapio sniego sukeliamų būsto žalų būna ne tik lūžusios konstrukcijos, bet ir per tarpus prasisunkęs vanduo.
Kaip jis toliau akcentavo, dėl susikaupusio didelio sniego kiekio ant stogų ir reikšmingų temperatūros svyravimų, kai naktimis laikosi šaltis, o dienomis oras sušyla, susidaro itin palankios sąlygos formuotis varvekliams bei sniego nuošliaužoms nuo pastatų stogų.
Iš viso, „Lietuvos draudimo“ atstovo teigimu, šiemet jau užfiksuota 18 varveklių, sniego nuošliaužų ar ledo padarytų žalų, iš kurių didžiausia dalis teko automobiliams. Tai jau daugiau varveklių sukeltų žalų nei per visus 2025 m., kai jų buvo registruota vos 7 vnt.
Dažnai pasitaikanti varveklių žala – kai ant automobilių užkritusios sniego nuošliaužos ar ledas apgadina transporto priemonių stogus, stoglangius ar priekinius stiklus.
Pažeidus ar pilnai sudaužius automobilio stoglangį, atkreipė dėmesį A. Juodeikis, jo keitimo kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo automobilio markės ir pagaminimo metų.
Tiesa, kai kuriais atvejais automobilio remontas gali būti netikslingas, o žala pripažįstama visišku transporto priemonės sunaikinimu.
Šalčių įtaka gaisrams
„Lietuvos draudimas“ atstovo nuomone, šią žiemą dėl ilgai trukusio šalčio gaisrų skaičius išaugo, nes intensyviau kūrenami šildymo įrenginiai ir dažniau naudojama elektra.
„Šių metų žiemą ilgai laikęsi šalti orai lėmė reikšmingai išaugusius gaisrų skaičius. Dažniausios gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.
Šaltuoju laikotarpiu smarkiai išaugus elektros vartojimui, padidėja apkrovos tiek elektros perdavimo tinkluose, tiek vidaus instaliacijose“, – dalijosi jis.
Kaip toliau pridūrė ekspertas, dėl to dažnėja trumpojo jungimo atvejai, galintys sukelti gaisrus. Intensyvus elektros naudojimas kartu su pasenusiais ar neprižiūrėtais vidaus tinklais tampa viena iš žiemos gaisrų priežasčių.
Anot A. Juodeikio, ne mažiau pavojingos situacijos kyla ir intensyviai naudojant kieto kuro šildymo sistemas, krosnis ir židinius. Neišvalytuose kaminuose susikaupę suodžiai gali užsidegti, o dėl itin aukštos temperatūros kaminai kartais sutrūksta.
O žalų departamento direktorius pažymėjo, tokiais atvejais ugnis ar karštis pažeidžia sienas, perdangas, pasiekia izoliacines medžiagas, medines konstrukcijas ir gali sukelti didelės apimties gaisrus.
Dėl ilgai besilaikusių šalčių buvo fiksuojama ir vandentiekio sistemų užšalimų, šildymo sistemų darbo sutrikimų.
Eismo sąlygos, tarytum, išbandymas vairuotojams
Kaip rašė ekspertas, apsnigti ir apledėję keliai praėjusią savaitę turėjo įtakos ir išaugusiam autoįvykių skaičiui bei transporto priemonių susidūrimams: vienos didžiausių praėjusią savaitę registruotų transporto žalų buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykiais dėl slidaus kelio.
„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat rodo, kad transporto žalų srautas buvo 35 proc. didesnis, palyginti su vidutine pernai metų to paties laikotarpio savaite.
Draudžiant būstą galima apdrausti ne tik gyvenamuosius, bet ir pagalbinius pastatus, anot A. Juodeikio, stacionarius kiemo statinius, esančius pastato sklypo teritorijoje: tvoras, vartus, pavėsines, trinkeles, stiklinius arba polikarbonatinius šiltnamius ir kt.
Vis tik, šiltnamiai, kurie neturi stacionarių pamatų ir, kurių karkasai yra pagaminti iš medžio ar plastiko arba kurie yra dengti polietileno plėvele – nėra draudžiami.
Būsto draudimas, pasak „Lietuvos draudimas“ atstovo, draudžia nuo ugnies, vandens, vagystės, stiklo dūžių, gamtos jėgų, įskaitant sniego slėgį, padarytų žalų.
Pašnekovas pastebėjo, kad būsto draudime yra vertinama, ar tikrai sniego slėgis galėjo lemti žalą, galbūt pastato laikančiosios konstrukcijos buvo nusidėvėjusios, pavyzdžiui, paveiktos puvinio ir dėl nusidėvėjimo netekusios laikomosios galios ir atsparumo gamtos jėgų poveikiui – tokiu atveju žala gali būti neatlyginta.
Tad pagrindinė taisyklė, norint gauti išmokas iš draudiko už būsto žalas – tinkamai rūpintis ir prižiūrėti savo būstą.
Anot jo, kas susiję su transporto priemonių žalomis dėl varveklių ar duobėtų kelių – tokiais atvejais gali padėti kasko draudimas, kuris, vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, atlygina automobilio remonto išlaidas ar kitus patirtus nuostolius.
Patarimai gyventojams
Svarbiausia, A. Juodeikio nuomone, prevencinė priemonė nuo žalų turtui yra sniego šalinimas nuo stogų, pavėsinių, ūkinių pastatų, šiltnamių, stogelių prie įėjimo. Saugant savo sveikatą, geriausia tam pasitelkti specialistus. Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius, latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Jei sniego pašalinti nuo stogų ir pastogių neįmanoma – galima sutvirtinti konstrukcijas, jas paremiant.
Šiomis dienomis, kai dėl temperatūrų skirtumo aktyviai formuoji varvekliai, nestatykite automobilių šalia ar po stogų kraštais, balkonais ar kitose vietose, nuo kurių gali slysti sniegas ar kristi varvekliai. Toliau ekspertas pataria, jog reikia įvertinti alternatyvias parkavimo vietas, net jei jos būtų mažiau patogios, ar esančios toliau.
Ypatingą pavojų kelia šlaitiniai stogai be sniego nuslinkimo apsaugų. „Lietuvos draudimo“ nuomone, nuo tokio tipo stogų vienu metu gali nuslysti didelis kiekis sniego ir padaryti didelės žalos žemiau pastatytam automobiliui.
Nors paskutinį kartą varveklių ir sniego nuošliaužų asmeniui padaryta žala „Lietuvos draudimo“ buvo fiksuota prieš dvejus metus, šiuo metu dėl palankių oro sąlygų varvekliams formuotis pėstieji turėtų būti itin atsargūs. Patartina vengti vaikščioti arti pastatų sienų, ypač dieną, kai temperatūra tampa palanki varvekliams ir ledui formuotis.
Toliau, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, slidžiu keliu vaikštantiems pėstiesiems reikėtų imituoti pingvino eiseną, kai einama lėtai ir mažais žingsniais, minimaliai arba net visai neatkeliant pėdos nuo žemės, šiek tiek kūnu pasvirus į priekį.
Rankas reikėtų laikyti laisvai, kad paslydus jos padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Venkite rankose laikyti ne tik nešulius, bet ir telefoną, kuris atitraukia dėmesį nuo kelio.
Naujienų portalas tv3.lt taip pat kreipėsi ir į kitas draudimo įmones, kai gausime atsakymus, papildysime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
