Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar gausus šiauliečių būrys skubėjo į Šiaulių universiteto Botanikos sodą, kur jau aštuntąjį kartą vyko tradicinė Žolinės šventė. Atrakcijų čia netrūko nei suaugusiems, nei patiems mažiausiems dalyviams.
Žolinės šventė – penas sielai
„Žolinės šventės esmė – bendruomenės susibūrimas. Man ši šventė leidžia suprasti, kad gyvenu ne viena, kad aplink mane yra bendruomenė, kad mes galime susieiti, pabendrauti, netgi kartu tai šventei ruoštis. Kartais pajuokauju, kad mes kaip žiurkėnai kaupiame, nešame, dedame viską, ruošiamės naujam sezonui. Jaučiamas savotiškas susikaupimas ir artėjimas prie rudens, tačiau optimistinis artėjimas“, – sakė Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
Botanikos sodo šeimininkė tikino, kad šiais metais daug dėmesio skyrė programai. „Norime išeiti iš mugės principo, kad nebebūtų taip, jog šventės metu žmonės apsipirktų, pavalgytų, išgertų ir išeitų. Norime, kad jie gautų naujos informacijos, kad galėtų padiskutuoti su specialistais, kad gautų peno sielai“, – sakė ji.
Atrakcijos – visai šeimai
Šventės dalyviai galėjo dalyvauti seminaruose. „Vienas seminaras yra būtent apie Žolinę - kokios ikikrikščioniškosios ir krikščioniškosios tradicijos, kodėl Žolinė minima tokiu metu. O kitas seminaras – botaninis: apie augalus, jų parinkimą, auginimą, daugiamečius augalus, gyvatvorių tvarkymus“, – pasakojo A. Klimienė.
Šiauliečiams apie senąsias Žolinės tradicijas priminė ir pakviesta grupė žmonių, kurie rodė senoviškas apeigas. Į praeitį padėjo sugrįžti ir liaudies žaidimai, kuriuos bendruomenėse anksčiau žaisdavo žmonės. Šiais metais aktyviai į renginio organizavimą įsijungė ir skautai, kurie susirinkusiems siūlė prisėsti ant žolės ir pasukti galveles dalyvaujant „Protų mūšyje“. Nuobodžiauti laiko neturėjo mažieji svečiai – jiems įrengta laipiojimo siena.
Kad šventinė nuotaika nedingtų, skambėjo įvairaus stiliaus muzika. „Muziką pasirinkome tokią pat įvairią, kaip ir pati Žolinė: saksofonas, etnografinis ansamblis, sakralinė muzika, dainuojamoji poezija, šiuolaikinė jaunimo muzika“, – sakė A. Klimienė.
Gausybė parodų
Šventės metu dalyviai galėjo praturtinti savo žinias apsilankydami įvairiose parodose. Botanikos sode veikė Latvijos Nacionalinio botanikos sodo augalų, Šiaulių universiteto Botanikos sodo apeiginių augalų parodos, Šiaulių miško urėdijos paroda „Miškas“, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo paroda „Vantos pirčiai“. Kaip ir kasmet Šiaulių „Aušros“ muziejus atvežė savo rinkinius. Šiemet šiauliečiai galėjo paganyti akis į lietuvių valstiečio apavą.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Gražina Didžgalvienė šventės dalyviams pasakojo, kad nuo seniausių laikų kasdienis lietuvių moterų ir vyrų apavas buvo namų darbo naginės, vyžos, čempės ir klumpės. Muziejininkė teigė, kad batai seniau buvo prabangos dalykas. Ne kiekvienas sau galėjo leisti turėti „mandresnius“ batukus, o kas jau turėdavo, juos tausodavo – važiuodavo tik į miestą ar persiaudavo prie bažnyčios. G. Didžgalvienė tikino, kad ir pati išbandė senoviškas klumpes. „Praėjusiais metais prie malūno per Žolinę išbandžiau klumpes. Patikėkit manim, buvo labai sunku. Nors vaikščiojau su vilnonėmis kojinėmis, koją labai spaudė. Nežinau, gal keltis netiko, gal išlenkimas, bet vargo buvo“, – sakė ji.
Tuščiomis grįžti – neįmanoma
Vargu ar iš šventės bent vienas šiaulietis grįžo tuščiu krepšiu. Botanikos sode buvo išsirikiavęs gausus prekybininkų būrys, kuris siūlė įvairiausią produkciją: įvairių skonių šviežią medų, gardžiai kvepiančią duoną, arbatas, saldainius, sūrį, mėsos gaminius, tautodailės dirbinius ir pan.
Dėmesiu nesiskundė linais prekiavusi Ugnė Vaineikienė, kuri kiekvienam norinčiam papasakojo, kaip linų puokštelės pasiekė šį stalą. „Aš esu pradinių klasių mokytoja. Turiu ansamblį, kuriame vaikai su tomis lininėmis puokštelėmis grodavo. Tai teko linų pasisėti tam, kad ir toliau galėčiau su vaikais šokti, groti, dainuoti. Mes patys rūpinomės linais: patys sėjome, ravėjome, akėjome, patys rišome. Ir rankelės štai visos skaudžios. O dabar tie linai – grožis. Kalbama apie gydomas jų savybes, kai jie laikomi kambariuose. Aš manau, kad tai tik plepalai. Tikroji jų galia – kad tau gera ir gražu, kai į juos žiūri, kai juos laikai rankoje. Nieko daug čia ir nepasakysi, linas yra linas“, – pagyrų šiam augalui negailėjo moteris.
Šventė vyks ir kitąmet
Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė A. Klimienė paklausta, ar galima ir kitais metais tikėtis šios gražios šventės, net nesuabejojo.
„Esu beveik garantuota, kad ši šventė bus ir ateinančiais metais. Aš jau nebeįsivaizduoju Botanikos sodo be šito tradicinio renginio. Jau šiemet besiruošdami šventei galvojome, ką veiksime po metų. Esu užsakiusi keletą grupių, kurios šiemet negalėjo atvykti. Rezervuojame kitiems metams“, – sakė ji.
„Aušros“ muziejus taip pat neplanuoja laužyti tradicijų ir šventėje dalyvaus. „Kitais metais parodoje planuojama eksponuoti rankšluostines ir rankšluosčius, kurių turime pačių įvairiausių“, – sakė G. Didžgalvienė.