Žmogaus teisių gynėjo Henriko Mickevičiaus teigimu, gėjų eitynių problema išpūsta, o draudžiančiosios pusės argumentų, kodėl jiems reikėtų neleisti pasinaudoti teise į taikius susirinkimus, jis teigia iki šiol neišgirdęs.
,,Tie dalykai labai akivaizdūs – yra teisė į taikius susirinkimus, ir kiekvienas, kiekviena asmenų grupė turi teisę ja pasinaudoti. Tos institucijos, kurios kažką draudžia, turi pateikti racionalius argumentus, kodėl negalima pasinaudoti šia teise. Tokių argumentų nesigirdi“, – teigia H. Mickevičius. Jis aiškina, kad gali būti svarstomi įvairūs argumentai, tarp jų ir saugumo, tačiau ,,reikia pateikti kokios nors informacijos arba argumentų, kad tikrai yra grėsmės. Šiuo metu tokių argumentų nesigirdi.
,,Šis dalykas visai be reikalo sureikšmintas. Tai padarė tie žmonės, kurie prieštarauja, nenori tų eitynių. Taip daroma žala Lietuvos įvaizdžiui“, – sakė žinomas žmogaus teisių gynėjas žurnalistams. ,,Nematau jokių racionalių argumentų, kodėl reikėtų neleisti tokių eitynių“, – vis kartojo H. Mickevičius. ,,Jeigu savivaldybė tikrai turi rimtų argumentų, kodėl jie negali žygiuoti vienoje ar kitoje gatvėje, gerai. Šis klausimas nėra toks reikšmingas. Tiesiog asmenų grupė nori kažkur pražygiuoti. Savivaldybė turėtų žiūrėti, ar yra kokių nors priežasčių, dėl kurių jie negalėtų žygiuoti apskritai arba tai daryti vienoje ar kitoje vietoje, ir argumentuotai pasakyti. Kol kastų argumentų aš negirdžiu“, – teigia H. Mickevičius. Nors jau prieš kurį laiką Vilniaus savivaldybė apsisprendė, kokiose miesto vietose kokie renginiai galėtų vykti, teisininkas priminė, kad kovo 11ąją Gedimino prospekte vyko nesankcionuotos eitynės, kurios vėliau buvo legitimuotos. ,,Viskas gerai, nors ir nebuvo jokių leidimų“. Pasak žmogaus teisių gynėjo, tokiais draudimais ,,daroma žala Lietuvos įvaizdžiui, o per tai yra ir politinės, ir ekonominės pasekmės“, kurios iš karto gal net neapčiuopiamos.
,,Pagalvokime, ar Lietuvoje norės investuoti homoseksualios orientacijos žmogus. Jis gerai pagalvos, ar jam verta investuoti pinigus Lietuvoje, kuri yra gana homifobiška“, – sakė H. Mickevičius. Pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad jam yra žinoma, jog būtent dėl lytinės orientacijos kas nors nusprendė neinvestuoti Lietuvoje, jis atsisakė. ,,Jeigu aplinka yra homofobiška, kaip žmogui išeiti į viešumą ir pasakyti, kad štai aš, pavyzdžiui, negaliu investuoti“, – vengdamas tiesaus atsakymo kalbėjo jis. Paklaustas, ar bent vienas žmogus jam yra dėl to skundęsis, H. Mickevičius pripažino, kad su potencialiais investuotojais apie tai kalbėti neteko. Tačiau vėliau žmogaus teisių gynėjas tarstelėjo: ,,Net jei žinočiau, nesakyčiau.“
