Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus reprezentacinio pučiamųjų orkestro muzikantai prabilo apie sunkias darbo sąlygas ir pernelyg griežtą vadovo būdą. Tačiau maestro mano, kad tokie priekaištai visiškai nepagrįsti, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".
Prieš savo vadovą sukilę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinio pučiamųjų orkestro nariai reikalavo tvarkos, aiškumo ir pagarbos. Susikaupusias nuoskaudas jie vakar liejo per susitikimą su VRM atstovais - ministerijos Personalo departamento vadove Egle Bagdžiūnaitė, šio departamento specialistu Donatu Gailiumi.
Pokalbiuose taip pat dalyvavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkas Martynas Austys ir, žinoma, pats orkestro meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Algirdas Radzevičius.
Muzikantai tikino, jog tai pirmas atvejis per pusantrų metų, kai VRM atstovai ryžosi įsiklausyti į jų bėdas. Ministerija iš orkestro narių iki tol jau buvo sulaukusi šešių skundų, tačiau rimčiau narplioti reikalo esmę suskubo tik tuomet, kai du trečdaliai orkestrantų įstojo į minėtą profsąjungą.
"Ruošdamasis susitikti su VRM atstovais buvau nuvykęs išsiaiškinti opiausių orkestro klausimų, - pasakojo M.Austys. - Man pasirodė, kad problemos ten kyla dėl dviejų priežasčių. Neaiškus orkestro statusas: jis nėra koncertinė įstaiga teisiniu požiūriu, todėl orkestrantai negali naudotis tokių įstaigų darbuotojams taikomomis socialinėmis garantijomis - jiems nepriklauso ilgesnės atostogos, muzikanto renta."
Kita bėda, anot teisininko, - įstaigoje tvyrantis chaosas. Darbuotojai nežino, kada ir kur reikės koncertuoti, todėl negali planuoti laiko; nežino, kada sulauks laisvadienio už darbą savaitgaliais ar švenčių dienomis; į darbo laiką neįskaitomas pasirengimas ir instrumentų tvarkymas po repeticijos ar koncerto.
Keli orkestrantai "Lietuvos žinioms" guodėsi esą nežmonišku vadovo elgesiu. Bene labiausiai juos skaudina ir žeidžia vadinamosios "tualeto problemos". Muzikantų teigimu, jiems keliaujant pasitaikydavo atvejų, kai A.Radzevičius neleisdavo vairuotojui sustabdyti autobuso, net jei orkestrantui skubiai prireikdavo "į mišką". Vadovas liepdavo palaukti kelionės pabaigos, nors iki jos būdavo likę dar 100 kilometrų. "Kartais autobusas vėliau ir sustodavo, bet tik pamiškės aikštelėje, kur nėra normalaus tualeto. Dėl to ypač skundėsi moterys", - profsąjungos narių papasakotas istorijas atskleidė M.Austys.
