Lietuvos Respublikos Prezidentą suprantu kaip stiprų, žmonių pasitikėjimą turintį ir savo turimas konstitucines galias tautos ir valstybės labui visapusiškai išnaudojantį asmenį. Suvokiu jį kaip piliečius telkiantį šalies vadovą ir lyderį, kuriam nebūtų svetimi Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusio Sąjūdžio siekiai ir idealai, kuris patyrė ir šalta ir karšta, kurį išbandė atsakingos Lietuvai, o ne biurokratiniam aparatui aplinkybės. Iš Sąjūdžio save kildinančios politinės jėgos apsisprendė rinkimuose remti kitokiomis vertybinėmis ir politinėmis nuostatomis besivadovaujantį asmenį – tiek dabar, tiek kovos už Lietuvos Nepriklausomybę laikotarpiu.
Rinkimai turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvasią ir raidę, būti demokratiškos ir sąžiningos kandidatų bei jų siūlomų idėjų ir politinių programų varžybos. Tačiau šie rinkimai jau tapo akivaizdžiai surežisuotu politiniu spektakliu, kurio laimėtojas, sistemos ruoštas ne vienerius metus, skelbiamas iš anksto. Todėl mano sprendimą kelti savo kandidatūrą prašau laikyti ir moralinio bei pilietinio protesto prieš Lietuvoje vykstančią demokratijos eroziją išraiška, asmeniniu mėginimu prisidėti stabdant šią pavojingą valstybės politinio gyvenimo tendenciją.
Šiomis programinėmis nuostatomis kviečiu Lietuvos piliečius telktis darbui ir veiksmui, kurie bus nelengvi ir pareikalaus daug ryžto bei pasiaukojimo. Kviečiu dar kartą prisiminti Sąjūdžio vertybes ir idealus bei telkti jais besivadovaujančius žmones tolesniam valstybės kūrimo darbui, kuris turės būti tęsiamas ir po šių rinkimų, nepriklausomai nuo jų rezultatų.
Telkiant visuomenę labai svarbu visiems laikytis Sąjūdžio viešumo ir tiesos sakymo principų, kurie, deja, buvo paminti ir sutrypti. Sąjūdžio pagrindiniai patikėtiniai neišlaikė išbandymo valdžia. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kiti Nepriklausomybės atkūrimui pasiaukoję Lietuvos piliečiai – mes neįsivaizdavome, kad galima žmonėms sakyti viešai viena, o daryti priešingai.
Mes neįsivaizdavome, kad Lietuvą kurti galima be pagarbos asmeniui ir jo orumui.
Mes neįsivaizdavome, kad į valdžią einantys tautos atstovai gali negerbti rinkėjų ir nejausti pareigos tarnauti bendruomenei, nejausti atsakomybės dėl piliečio ir tautos likimų. Asmuo pasiekia savo buvimo ir gyvenimo pilnatvę, vykdydamas Dievo arba prigimties jam duotą gyvenimo pašaukimą ir uždavinį. Šį gyvenimo tikslą ir ypač kritinius tautai ir valstybei etapus įmanoma įgyvendinti tik bendradarbiaujant su kitais asmenimis ir būnant visateisiu bei atsakingu savo bendrijos ir žmonijos nariu. Priklausomybė bendruomenei ir tarnavimas jai yra ne tik žmogaus išlikimo ir savęs realizavimo, bet ir dvasinio bei moralinio augimo ir tobulėjimo būtina sąlyga.
Tačiau telktis bendruomenė turi, žinodama tikslus ir jų įgyvendinimo priemones bei principus.
Lietuvos Respublikos piliečius kviečiu burtis bendram ir atsakingam darbui, remiantis šiais pamatiniais principais:
1. Demokratija - pilietis valstybės šeimininkas, pilietinė valdžios kontrolė.
2. Teisingumas - teisingi teismai ir visų piliečių lygybė prieš įstatymą.
3. Socialinis solidarumas – progresinė mokesčių sistema.
4. Ekonominė gerovė – valstybinė monopolijų kontrolė, laisva konkurencija ir technologinė pažanga.
5. Apsišvietusi ir kultūringa visuomenė – išsilavinimo ir kultūros prieinamumas.
6. Patriotizmas: tautinis - ištikimybė savo tautai, ir pilietinis - ištikimybė savo valstybei.
7. Nepriklausomybė - valstybės suverenumas globalizacijos sąlygomis.
8. Tautos išlikimas – emigracijos stabdymas, imigracijos kontrolė ir tautinio tapatumo puoselėjimas
Zigmas Vaišvila
